Pereiti prie turinio

Ignatijus Milinis

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ignatijus Milinis
Gimė 1899 m. vasario 2 d.
Spaskojė, Kansko apskritis, Tomsko gubernija, Rusijos imperija
Mirė 1974 m. sausio 9 d. (74 metai)
Vaikai sūnus Genadijus
Veikla architektas
Šiuolaikinių architektų susivienijimo pirmasis suvažiavimas 1928 m. (Ignatijus Milinis stovi aukščiausioje eilėje, penktas iš dešinės).
Narkomfino namas (pirmame plane) 2017 metais.

Ignatijus Milinis (rus. Игнатий Францевич Милинис; 1899 m. vasario 2 d. Spaskojė kaime, Tomsko gubernija, Rusijos imperija  – 1974 m. sausio 9 d.) – TSRS laikais kūręs lietuvių kilmės Rusijos konstruktyvizmo architektas.

Gimė Sibire, iš lietuviškų gubernijų atitremtų 1863 m. sukilėlių kaime.[1] 1927 m. baigė Kijevo architektūros institutą ir toliau mokėsi Aukštajame dailės technikos institute (rus. Высший художественно-технический институт) Maskvoje. Būdamas pastarosios aukštosios mokyklos studentu paruošė Ukrainos TSR Vyriausybės namų Charkove (kartu su iš Vilniaus kilusiu Samuilu Kravecu (rus. Самуил Миронович Кравец), 1927 m.) ir Tarybų rūmų Charkove (1928 m.) projektus. 1929 m. įgijo Aukštojo dailės technikos instituto baigimo diplomą.

Buvo žinomo to meto šalies konstruktyvizmo lyderio Moisiejaus Ginzburgo (rus. Моисей Яковлевич Гинзбург) pasekėju, priklausė jo vadovaujamai socialistinio apgyvendinimo sekcijai. M. Ginzburgui vadovaujant ir prisidėjus inžinieriui statybininkui Sergėjui Prochorovui (rus. Сергей Львович Прохоров), 1928–1932 m. jis projektavo ir vykdė architektūrinę priežiūrą statant TSRS Finansų liaudies komisariato tarnautojams skirtą gyvenamąjį namą, žinomą Narkomfino namo (rus. Дом Наркомфина) vardu. Pastato spalviniam dizainui ji sugebėjo užkariauti vokiečių spalvų specialistą Hinnerk ScheperBauhaus Dessau.[2]

Pastatas išliko iki mūsų dienų, Tarptautinė paminklų apsaugos organizacija ICOMOS siūlo jį įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.[3]

Pirmuoju stambiu įgyvendintu darbu tapo 1929–1933 m. I. Milinio paruoštas Metalurgijos gamyklos „Serp i Molot“ klubo Maskvoje projektas.[4]

Priklausė konstruktyvizmo ir funkcionalizmo architektus jungusiam Šiuolaikinių architektų susivienijimui (rus. Объединение современных архитекторов), 1928 m. dalyvavo pirmajame jo suvažiavime. 1929–1933 m. kartu su kolegomis suprojektavo ir dalyvavo statant Namus–komuną Maskvos Gogolio bulvare. Kiti stambesni Ignatijaus Milinio projektai šalies sostinėje: ZIL gamyklos darbuotojų namai Velozavodskaja gatvėje (1936–1937 m.), Naujųjų Kuzminkų mikrorajono užstatymas (1959–1964 m.).[5]

Palaidotas Maskvos Vagankovo kapinėse, šalia sūnaus Genadijaus.

Kiti, tekste nepaminėti projektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Statybininkų klubas Kijeve (1926 m.);
  • Revoliucijos muziejus Kijeve (1927 m.);
  • Tipinis geležinkeliečių klubas, skirtas 1500 žm. (1927 m., konkursinis);
  • Kazachijos TSR Vyriausybės namai Alma Atoje (1927–1928, su M.Ginzburgu);
  • Universalinė parduotuvė Maskvos Baumano rajone (1928 m., konkursinis);
  • Pramonės namai Sverdlovske (1928 m.; su bendraautoriais);
  • Turksibo valdybos pastatas (1929 m., su M. Ginzburgu);
  • Darbo saugos institutas Maskvoje (1929 m., konkursinis).

Atminimo įamžinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Viktor Bilotas. «Сибирь в церковном отношении» И.-Б. Пранайтиса, C. 61
  2. Spalvotas Narkomfin pastato F sekcijos projektas svetainėje bauhaus.de (Moisiejus Ginzburg und Ignatijus Milinis 1928-1932), Moskau, Russland
  3. Johannes Cramer, Anke Zalivako (Hrsg.). Das Narkomfin-Kommunehaus 1928–2012 Petersberg: Michael-Imhof-Verlag, 2013; S. 6 ISBN 978-3-86568-866-8
  4. Гейдор Т., Казусь И. Стили Московской архитектуры // . – М.: Искусство–XXI век, 2014. – С. 616–272. – ISBN 978-5-98051-113-5
  5. Седова И. Пропущенное звено. Заводской клуб у Рогожской заставыы // Московское наследие : журнал. – М.: Департамент культурного наследия города Москвы, 2013; № 26, С. 24–27


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.