Išorinė Mongolija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Išorinė Mongolija ir Vidinė Mongolija Čingų dinastijos laikais.

Išorinė Mongolija (mong. ᠭᠠᠳᠠᠭᠠᠳᠤ ᠮᠣᠩᠭ᠋ᠣᠯ, kin. 外蒙古)[1] – istorinės teritorijos, kurią sudaro šiuolaikinė Mongolijos valstybė, ir Rusijos Tuvos Respublika, pavadinimas. 16911911 m. Išorinė Mongolija priklausė Kinijos Čingų dinastijai. Sinhai revoliucijos metu regionas iškovojo de facto nepriklausomybę nuo Čingų Kinijos.

Vėliau į šį regioną pretenzijas pareiškė Kinijos Respublika.[2][3][4] Tačiau didžiąją dalį Išorinės Mongolijos de facto kontroliavo Bogdo chanatas, kuris iš esmės nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu. Nuo 1919 iki 1921 m. Kinijos Respublika de facto valdė didžiąją regiono dalį.

Pavadinimas „Išorinė Mongolija“ yra priešprieša Vidinei Mongolijai,[1] kuri atitinka Vidinės Mongolijos regioną Kinijoje. Vidinės Mongolijos pavadinimas buvo suteiktas todėl, kad ji buvo labiau tiesiogiai administruojama Čingų dvaro, o Išorinė Mongolija (esanti toliau nuo sostinės Pekino) turėjo didesnę autonomiją Čingų imperijoje.[5]

Šiuolaikinė vartosena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiandien „Išorinė Mongolija“ kartais vis dar neoficialiai vartojama kalbant apie nepriklausomą Mongolijos valstybę. Siekiant išvengti Mongolijos ir Kinijos Vidinės Mongolijos painiojimo, kinų šaltiniuose pirmoji paprastai vadinama „Mongolijos valstybe“ (kin. 蒙古国), t. y. oficialaus pavadinimo vertimas iš mongolų kalbos – Mongoл Улс/Mongol Uls, o ne tiesiog „Mongolija“ (kin. 蒙古), kuris galėtų reikšti visą Mongolijos regioną.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Huhbator Borjigin. 2004. The history and political character of the name of 'Nei Menggu' (South Mongolia). Inner Asia 6: 61-80.
  2. Esherick, Joseph; Kayali, Hasan; Van Young, Eric (2006). Empire to Nation: Historical Perspectives on the Making of the Modern World. p. 245. ISBN 9780742578159. Suarchyvuotas originalas 2021-06-23. Nuoroda tikrinta 2020-12-05. 
  3. Zhai, Zhiyong (2017). 憲法何以中國. p. 190. ISBN 9789629373214. Suarchyvuotas originalas 2021-06-23. Nuoroda tikrinta 2021-07-21. 
  4. Gao, Quanxi (2016). 政治憲法與未來憲制. p. 273. ISBN 9789629372910. Suarchyvuotas originalas 2021-06-23. Nuoroda tikrinta 2021-07-21. 
  5. The Cambridge History of China, volume 10, p 49.