Hermetinis rinkinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Corpus Hermeticum. Pirmojo Fičino lotyniško leidimo 1471 m. egzempliorius. Bibliotheca Philosophica Hermetica, Amsterdamas

Hermetinis rinkinys (lot. Corpus Hermeticum) – hermetizmo tradicijos tekstų korpusas, priskiriamas mitiniam mokytojui Hermiui Trismegistui. Siaurąja prasme tai Marsilijo Fičino išleistas tekstų rinkinys, plačiąja – visi hermetizmo tradicijai priskirtini tekstai. Tekstuose, išdėstytuose kaip pamokymai, aptariami dieviškumo, kosmoso, gamtos, proto pažinimo principai, pateikiama alcheminių, astrologinių žinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Corpus Hermeticum samprata atsirado XVXVI a. kai buvo inkunabulais išleisti Marsilijo Fičino parengti hermetinių tekstų vertimai iš graikų į lotynų kalbą. 1471 m. Fičinas išleido 13 traktatų rinkinį, jį pavadinęs De potestate et sapientia Dei („Apie Dievo galybę ir išmintį“). Jis leidimą parengęs pagal XI a. Bizantijos vienuolio, enciklopedininko Michaelio Pselo rankraščius, kuriuos į Italiją iš Makedonijos atgabeno vienuolis Leonardas. Nors Hermetiniu rinkiniu visų pirma vadinamas Fičino parengtas leidimas, tačiau panašiu metu hermetinių rankraščių vertimus išleido italas Lodovikas Lazarelis (jo vertimai sudaro paskutiniuosius korpuso traktatus). Corpus Hermeticum savo laiku susilaukė didžiulio populiarumo – nuo 1471 m. Fičino leidimo iki XVI a. pab. leidimas pakartotas 16 kartų, 1548 m. Florencijoje išleistas itališkas vertimas. Hermetinių rinkinių atsiradimas Italijoje paskatino alchemijos suklestėjimą, naujų idėjų genezę (šiais tekstais plačiai rėmėsi Džordanas Brunas, Džovanis Piko dela Mirandola, Tomas Braunas ir kt.).

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Renesanso laikais Hermetinis rinkinys buvo manomas esant žinijaSenovės Egipto, paskleista iš tiesų gyvavusio mokytojo Hermio Trismegisto. Buvo manoma, kad ši žinija vėliau lėmusi graikų filosofijos suklestėjimą. Marsilijus Fičinas pateikė tokią hermetinių tekstų perdavos grandinę: Zoroastras – Merkurijus Trismegistas – Orfėjas – Aglaotemas – Pitagoras – Platonas – Filolajas.[1] Dabar šis tekstų rinkinys paprastai datuojamas apie II a. m. e.,[2] nors tekstuose iš tiesų atspindima daug idėjų, būdingų senovės Egipto išminties literatūrai. Vėlyvojo Egipto demotiniuose papirusuose rasta panašių dialogų tarp Toto (kuris graikų tapatintas su Hermiu) ir mokinio. Anot egiptologo Flinderso Pitrio, kai kurie hermetiniai tekstai gali siekti VI a. pr. m. e.[3] Dalis hermetinių tekstų aptikta IV a. gnostikų Nag Hamadžio bibliotekoje, taip pat kituose panašaus laikmečio tekstuose sirų, koptų, arabų kalbomis.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hermetinio rinkinio tekstams būdingas religinis sinkretizmas, neoplatoniškųjų idėjų, judėjų misticizmo, antikinių misterinių tradicijų (orfizmo, pitagorizmo), gnosticizmo atspindžiai. Pagrindiniai tekstų veikėjai yra dieviškasis mokytojas Hermis Trismegistas, jo vyriausiasis mokinys Asklepijas, dvasinis Hermio sūnus Totas, karalius Amonas, Hermio ir Dievo Tėvo intelektas Poimandras, gerasis demonas, genijus Agatodemonas. Tekstuose aptariamos tokios sampratos kaip gnozis (žinija), noetinis intelektas (nusas), dievas, pasaulis, žmogus, gėris ir blogis, kūnas ir dvasia, demiurgas ir materija, eonas ir emanacijos, pasaulio sferos, metempsichozė ir „šviesos kūnas“, apokalipsė ir kt.

Traktatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pateikiamos įvairios hermetinio korpuso traktatų tvarkos. Tokia lietuviško A. Uždavinio vertimo tvarka:

I. Poimandras Hermiui Trismegistui
(II.) Tatui skirta visuotinė Hermio kalba (neišlikęs)
II. (III.) Hermio ir Asklepijo pokalbis
III. (IV.) Šventasis Hermui žodis
IV. (V.) Hermis Tatui: Krateris, arba Monada
V. (VI.) Hermis savo sūnui Tatui. Apie tai, kad neregimas Dievas yra aiškiausiai regimas
VI. (VII.) Apie tai, kad Gėris priklauso tik Dievui ir niekam kitam [Hermis Trismegistas Asklepijui]
VII. (VIII.) Apie tai, kad didžiausias žmonių blogis yra Dievo nežinojimas
VIII. (IX.) Apie tai, kad nė vienas esinys nežūva, o pasikeitimai klaidingai vadinami sunaikinimais bei mirtimis [Hermis Tatui]
IX. (X.) Apie intelektinį ir juslinį suvokimą [Hermis Asklepijui]
X. (XI.) Raktas: Hermio Trismegisto [mokymas]
XI. (XII.) Intelektas Hermiui
XII. (XIII.) Hermis Trismegistas Tatui apie visuotinį Intelektą
XIII. (XIV.) Tatui skirtas Hermio Trismegisto slaptasis mokymas ant kalno apie atgimimą ir tylėjimo įžadus
XIV. (XV.) Hermis Trismegistas Asklepijui
(XVI.) Apibrėžimai: Asklepijas karaliui Amonui
(XVII.) Tato ir karaliaus Amono dialogo fragmentas

Lietuviškai hermetinį rinkinį išvertė Algis Uždavinys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006
  2. „Hermetic writings“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-04-12. 
  3. Sir William Flinders Petrie. „Historical References in the Hermetic writings“, Transactions of the Third International Congress of the History of Religions. Oxford I (1908) pp. 196–225

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Algis Uždavinys. Hermio Trismegisto išminties kelias. Vilnius: Sophia, 2005.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]