Gėris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Daugelyje pasaulio religijų angelai įkūnija gėrį.

Gėris – bendriausias teigiamas dalykų ir žmogaus veiksmų vertinimas.[1] Gėriu galima apibrėžti elgesį, kuris moraliai teisingas ar priimtinas.[2] Gėris paprastai suvokiamas kaip priešprieša blogiui ir yra moralės, etikos, religijos ir filosofijos tyrinėjimo objektas. Gėrio sąvoka kito priklausomai nuo vietos, istorinio, religinio ar filosofinio konteksto, o apie tai byloja ir skirtinga gėriui apibūdinti žodžių kilmė. Kita vertus, kiekviena kalba turi žodį, nusakantį savybę gerumui įvardinti (t. y., geros – tinkamos ar norimos savybės). Senovės graikų kalboje tai įkūnija žodis ἀρετή. Taip pat kiekviena kalba turi žodį, kuriuo įvardinama nepageidaujama savybė, blogumas (ar prastumas senojoje lietuvių kalboje). Skirtis tarp teisingo ir neteisingo, gero ir blogo yra viena iš kultūrinių universalijų.[3]

Gėrio sąvokos Vakarų civilizacijos mąstymo tradicijoje įtvirtinimui reikšmingą indėlį paliko Antikos mąstytojai. Platonas gėrį (sen. gr. ἀγαθοῦ) apibūdino kaip aukščiausią idėją, kaip pirmą žmogaus siektiną tikslą, vedantį prie gerų dalykų ir veiksmų. Gėrio idėja aptariama Platono „Valstybėje“ pokalbyje tarp Glaukono ir Sokrato. Tuo tarpu Aristotelis ne kartą kritikavo platoniškąją Gėrio idėją savo darbuose dėl to, kad ši nepaaiškina įvykių medžiaginiame pasaulyje ir dėl to žmonėms nėra prasmės tikėti, kad tokia idėja egzistuoja. Dėl to Gėrio idėja esanti nereikšminga žmonių etikai.[4]

Apie gėrį Vakarų civilizacijoje diskutuota ir iki Platono. IV a. pr. m. e. gyvenęs Demokritas rašė apie absoliutinę terminų κακός (blogas, bailus) ir ἀγαθός (geras, drąsus) prasmę[5], tačiau Platonas savo dialoguose moralės šakai filosofijoje suteikė formą. Svarbiausias Platono darbas šioje srityje – Eutifronas, kuriame kaip moralinis absoliutas pavartojamas terminas (τὸ ὅσιον, arba pamaldumas). Šią idėją Vėlyvojoje Antikoje toliau plėtojo neoplatonikai, gnostikai ir bažnyčios tėvai.

Imanuelis Kantas gėrį siejo vien su valia, gera pačia savaime. Gėrio sąvokos vartojimas analizuojamas analitinėje metaetikoje.

Religijoje, etikoje ir filosofijoje gėris ir blogis yra dažnai sutinkama dichotomija. Manichėjų ir Abraominių religijų paveiktose kultūrose blogis suprantamas kaip antagonistinė priešprieša gėriui, kur turi įsivyrauti gėris, o blogis turi būti nugalėtas.[6] Tačiau kitose kultūrose priešprieša nėra tokia akivaizdi. Pavyzdžiui, in ir jang tradicijoje gėris ir blogis suprantami kaip vienas kitą papildantys pradai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija
  2. Apibrėžimas pagal Oksfordo žodyną
  3. Donald Brown (1991) Human Universals. Philadelphia, Šventyklos universiteto leidykla (Santrauka (anglų k.)).
  4. Fine, Gail (2003). Plato on Knowledge and Forms. Niujorkas: Oksfordo universiteto leidykla. pp. 350. ISBN 0-19-924559-2. 
  5. Charles H. Kahn, Democritus and the Origins of Moral Psychology, The American Journal of Philology (1985)
  6. Paul O. Ingram, Frederick John Streng. Buddhist-Christian Dialogue: Mutual Renewal and Transformation. Havajų universiteto leidykla, 1986. P. 148–149.