Hardangervidos nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Hardangervidos nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Harteigen.jpg
Vieta: (Biuskeriudas, Telemarkas ir Hordalandas) Norvegijos vėliava Norvegija
Žemėlapis rodantis Hardangervidos nacionalinis parkas vietą.
Hardangervidos nacionalinis parkas
Koordinatės: 60°3′0″ š. pl. 7°25′0″ r. ilg. / 60.05000°š. pl. 7.41667°r. ilg. / 60.05000; 7.41667Koordinatės: 60°3′0″ š. pl. 7°25′0″ r. ilg. / 60.05000°š. pl. 7.41667°r. ilg. / 60.05000; 7.41667
Plotas: 3422 km²
Įkurtas: 1981 m.
Valdymas: Norvegijos gamtos valdymo direktoratas
Commons-logo.svg Vikiteka: Hardangervidos nacionalinis parkasVikiteka

Hardangervidos nacionalinis parkas (norv. Hardangervidda nasjonalpark) – 1981 m. įkurtas didžiausias Norvegijos nacionalinis parkas. Jis apima Biuskeriudo, Telemarko ir Hordalando apskritis. Šis parkas yra didelis turistų traukos centras, kuriame populiarios tokios veiklos kaip alpinizmas, laipiojimas, žūklė ir slidinėjimas. Parką kerta Bergeno geležinkelio linija ir 7 greitkelis.

Hardangervidos nacionalinis parkas yra piečiausias kai kurių arktinių gyvūnų bei augalų centras. Čia gyvenančių laukinių šiaurinių elnių bandos yra didžiausios pasaulyje. 2008 m. jų čia suskaičiuota apie 8 000.

Nacionalinio parko pavadinimas skirtas nuo Hardangerio rajono ir žodžio „vidde“, reiškiančio plačia platumą, didelę kalnų plynaukštę.

Aukščiausia šio parko vieta yra šešto pagal dydį šalies ledyno Hardangerjokuleno viršukalnė (1 863 m).

Parko teritorija buvo apgyvendinta prieš daugelį tūkstantmečių. Čia rasta keli šimtai akmeninių stovyklų; daugelis jų susietos su šiaurinių elnių migracija. Yra išlikusių senovinių kelių, jungiančių rytų ir vakarų Norvegiją. Kai kurie jų dar naudojami ir šiandien, pvz. geležinkelio linija, jungianti Oslą ir Bergeną. Šios linijos traukiniai pakyla į 1 222 m aukštį virš jūros lygio. 2009 m. geležinkelio linija minėjo savo šimtmetį. Kasmet juo naudojasi apie 500 000 žmonių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]