Gvatusai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gvatusai
Gyventojų skaičius ~600–1000
Populiacija šalyse Kosta Rikos vėliava Kosta Rika (Alachuelos provincija)
Kalba (-os) gvatusų, ispanų
Religijos krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės ramai, kitos čibčų tautos

Gvatusai (isp. guatusos, sav. maléku) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės Kosta Rikoje – Frijo upės baseine (Alachuelos provincija). Populiacija ~600 žmonių (163 – 1972 m.). Gvatusų kalba priklauso čibčų kalbų šeimai, dalis kalba ispaniškai. Paplitusi katalikybė, yra protestantų. Nuo 1977 m. gvatusų tradicinės žemės paskelbtos „indėnų žeme“.

Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė: auginami kukurūzai, manijokai, pupelės, batatai, ryžiai, bananai, kakava (pardavimui), papaja, mangai, apelsinai, palmės slyvenės. Taip pat žvejoja, medžioja (tradiciškai su lanku ir strėlėmis), rankioja. Negausiai laiko kiaules (pusiau palaidas), arklius, vištas, šunis, bites. Raguočių nelaiko, nes tikima, kad raguoti gyviai yra piktosios dvasios.

Gyvenvietė gatvinio plano. Tradicinis būstas kūgiškas, iš šiaudų ir žardžių, su stogu iki pat žemės, bendruomeninis. Nuo XX a. vid. būstas stačiakampio plano, skydinis, dengtas cinkuota geležimi. Miega hamakuose. Valgo kukurūzų papločius, virtą arba kiaulės taukuose keptą mėsą, geria palmių vyną.

Dabar rūbai kreoliški.

Šeima gvatusų branduolinė arba išplėstinė, santuoka matrilokalinė. Giminę veda pagal motinos liniją (bendruomenės viduje) arba pagal tėvo (bendraujant su baltaisiais). Santuoka lengvai nutraukiama, lytinis gyvenimas gan laisvas. Veikia vyrų draugijos (kompadrijos). Išlikusios senosios laidojimo apeigos, senieji dievai sumišę su krikščioniškąja mitologija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Гуатусо,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.