Gustafas Kosina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gustafas Kosina
vok. Gustaf Kossinna
Gustaf Kossinna by Bruno-Dietrich Sassnick.jpg
Gustafas Kosina
Gimė: 1858 m. rugsėjo 28 d.
Tilžė
Mirė: 1931 m. gruodžio 20 d. (73 metai)
Berlynas
Veikla: vokiečių archeologas
Commons-logo.svg Vikiteka: Gustafas KosinaVikiteka

Gustafas Kosina (vok. Gustaf Kossinna , 1858 m. rugsėjo 28 d. Tilžė1931 m. gruodžio 20 d. Berlynas) – vokiečių archeologas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Studijavo nuo 1875 m. klasikinę ir germanų filologiją Getingeno, Leipcigo, Berlyno ir Strasbūro universitetuose. Studijuodamas indoeuropeistiką susidomėjo archeologija. Daug bendravo su archeologu O. Tišleriu. Nuo 1892 m. gyveno Berlyne, 1902-1927 m. dėstė Berlyno universitete, nuo 1902 m. profesorius. 1909 m. įkūrė Vokietijos archeologų draugiją ir jos žurnalą „Mannus“. Tyrė germanų kilmę.

Veikaluose rėmėsi ir Prūsijos archeologine medžiaga, bet dažnai tendencingai.[1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Großgartacher und Rössener Stil. Zeitschrift für Ethnologie 1908.
  • Die Herkunft der Germanen. Zur Methode der Siedlungsarchäologie. (Germanų kilmė: Apie gyvenviečių archeologinį metodą), Mannus-Bibliothek 6, Würzburg 1911.
  • Die deutsche Vorgeschichte, eine hervorragend nationale Wissenschaft (Vokietijos priešistorė, esminis tautinis mokslas), Curt Kabitzsch Verlag, Leipzig, 1912.
  • Der Goldfund vom Messingwerk bei Eberswalde und die goldenen Kultgefäße der Germanen. Mannus-Bibliothek 12, Würzburg 1913.
  • Die deutsche Ostmark, ein Heimatboden der Germanen, Berlin 1919.
  • Ursprung und Verbreitung der Germanen in vor- und frühgeschichtlicher Zeit. (Germanų kilmė ir paplitimas priešistoriniais ir ankstyvaisiais istoriniais laikais), 1926 m., 3 leid. Leipzig, 1936 m.
  • Germanische Kultur im 1. Jahrtausend nach Christus. Kabitzsch, Leipzig 1932.
  • Die Indogermanen (Indoeuropiečiai), 1932 m.
  • Altgermanische Kulturhöhe. Eine Einführung in die deutsche Vor- und Frühgeschichte, Leipzig 1935.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Valdemaras Šimėnas. Gustafas Kosina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 658 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • L. S. Klejn: Kossinna im Abstand von 40 Jahren. In: Jahrbuch für mitteldeutsche Vorgeschichte 58, 1974, S. 7-55
  • Ernst Wahle: Zur ethnischen Deutung frühgeschichtlicher Kulturprovinzen. Grenzen der frühgeschichtlichen Erkenntnis 1. In: Sitzungsberichte der Heidelberger Akademie der Wissenschaften. Philologisch-Historische Klasse. 2. Abh. 1940/41. Heidelberg 1941
  • Heinz Grünert: Gustaf Kossinna (1858–1931). Vom Germanisten zum Prähistoriker. Ein Wissenschaftler im Kaiserreich und in der Weimarer Republik.. Vorgeschichtliche Forschungen 22. Rahden/Westfalen 2002 ISBN 389646504X
  • Heinrich Härke: All quiet on the Western Front? Paradigms, methods and approaches in West German archaeology. In: Hodder, I. (ed.), Archaeological theory in Europe. The last three decades. London – New York, 187–222.