Gurukula

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gurukula (skr. guru 'mokytojas' arba 'šeimininkas'; kul 'priklausymas' kilęs iš žodžio kula 'išplėsta šeima') – hinduistinė mokykla, mokykla-internatas. Tradiciškai gurukulose studentai arba mokiniai gyvendavo savo guru ašrame.[1]

Gurukulose visi mokiniai turėdavo lygias teises nepriklausomai nuo savo socialinės padėties. Mokiniai mokydavosi pas guru ir patarnaudavo jam kasdieniniame gyvenime plaudami jo rūbus, gamindami jam maistą ir t. t.

Ši žinių perdavimo tradicija iš mokytojo mokiniui yra vadinama parampara. Parampara yra istoriškai susiklosčiusi hinduizmo dalis, tačiau vėliau buvo perimta ir adaptuota kitose Indijos religijose. Studentai nemokėjo už mokslą, tačiau po mokslo baigimo duodavo paaukojimą, vadinama guru-dakšina. Guru-dakšina buvo paskutinė auka savo mokytojui prieš paliekant ašramą.

Iki prasidedant europietiškai Indijos kolonizacijai, gurukulų sistema praktiškai buvo baigus egzistuoti, išskyrus keletą nutolusių kaimo vietovių. Kaip kad, pavyzdžiui, Keramoje karinis Nair klanas turėjo savo karines gurukulas, vadinamas kalari.

Šiuo metu Indijoje yra daug gurukulų, kurios laikosi senųjų tradicijų. Indijos vyriausybė finansiškai ir visokeriopai padeda gurukulų sukūrimui, kurios remiasi hinduistine švietimo sistema, kurioje mokytojas negauna iš studentų apmokėjimo už dėstytojo darbą. Pagrindinė valstybinė organizacija, kuri padeda įkurti ir išlaikyti gurukulas, yra „Sandipani“ Udžaino mieste. Ši organizacija buvo pavadinta Krišnos guru vardu – riši Sandipani. Ši organizacija taip pat padeda gurukulų studentams pasiruošti egzaminams į sanskrito universitetus.

Gurukulų sistemą taip pat remia visa eilė hinduistinių organizacijų ir krypčių, kaip kad, pavyzdžiui, Tarptautinė Krišnos sąmonės organizacija (ISKCON). Indijoje ir už jos ribų egzistuoja Amandos Margos gurukulų tinklas.[2] Amandos Margos gurukulos nėra tradicinės religinės hinduistinės mokyklos, tai greičiau pasaulietinės švietimo įstaigos, pagrįstos universaliais dvasingumo principais. Kitas šiuolaikinių gurukulų pavyzdys yra Vivekanandos Koledžas Madurajuje.[3]

Vaišnaviškas Svaminarajano Judėjimas įkūrė tarptautinę socialinę-dvasinę labdaros organizaciją „Šri Svaminarajano gurukulos“[4], kuri turi 14 filialų visame pasaulyje. Indijoje Svaminarajano Judėjimui priklauso didelės gurukulos Haidarabade, Andchra-Pradeše ir Bangalore, Karnatakoje.

Nuo 1970 m. pradžios Tarptautinė Krišnos sąmonės organizacija sėkmingai palaiko gurukulų projektą Majapuryje, Vakarų Bengalijoje, kur studentams yra suteikiama galimybė įgyti indišką išsilavinimą, paremtą tradicinėmis vertybėmis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Cheong Cheng, Cheong Cheng Yin; Tung Tsui Kwok Tung Tsui, Wai Chow King Wai Chow, Magdalena Mo Ching Mok (Eds.) (2002). Subject Teaching and Teacher Education in the New Century: Research and Innovation. Springer. pp. 194. ISBN 9629490609.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  2. Sarkar, P.R. Discourses on Neohumanist Education, «Gurukul: History and Planning», pp.183-185,Ananda Marga Publications, 1998.
  3. The Hindu : Education Plus Madurai : A `gurukula' for life training Archyvuota kopija 2005-01-31 iš Wayback Machine projekto.
  4. Shree Swaminarayan Gurukul Archyvuota kopija 2013-07-18 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]