Gurara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Berberų regionas:
Gurara قورارة
Oasis Timimoun.jpg
Šalis centrinis Alžyras
Tautos berberai (zenata)
Kalba Guraros
Miestai Timimunas

Gurara (arab. قورارة = Gurarah, ber. Tigurarin, pranc. Gourara) – istorinis ir geografinis regionas, esantis Alžyro centrinėje dalyje, Timimuno vilajoje.

Tai yra izoliuotas regionas, kurį šiaurėje riboja Didysis Vakarų Ergas, o pietuose Tademaito plynaukštė, atskirianti jį nuo kito regiono – Tidikelto. Šiaurės vakaruose Gurara susisiekia su kitu oazių regionu – Sauira, o pietvakariuose – su Tuatu. Į rytus vedantis kelias jį sujungia su Uargla.

Guraros regiono gyvenvietės

Tai yra izoliuotas apie 100 mažų oazių regionas Sacharos dykumos apsuptyje. Kiekvienoje oazėje yra įsikūrusi gyvenvietė (ksaras), o gyvenimas čia įmanomas tik specialių irigacinių technologijų fogarų dėka. Didžiausias miestelis yra Timimunas. Kitos didesnės gyvenvietės yra Augrutas, Aždiras, Tinerkukas, Uled Saidas, Šaruine, M'guidenas ir kt.

Guraroje gyvena apie 50 tūkst. gyventojų. Dauguma oazių gyventojų yra berberai (zenatai), kalbantys atskira guraros kalba (ⵜⴰⵣⵏⴰⵜⵉⵜ Taznatit), viena iš daugybės berberų kalbų. Kai kuriose gyvenvietėse gyvena arabai[1].

Regionas senovėje buvo berberiškas ir priklausė didesnei Zenatų gentinei konfederacijai. Nuo VIII a. buvo islamizuotas ir iš dalies arabizuotas. Viduramžiais dalyvavo Transsacharinėje prekyboje.

Dėl savo atskirtumo nuo pasaulio Guraros regionas išsaugojo daug unikalių tradicijų ir savitą gyvenimo būdą. Dvi čia sutinkamos tradicijos yra įrašytos į Nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. Tai yra Guraros ahelilis[2] ir Sbua piligrimystė[3].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. J. Bisson, « Gourara », Encyclopédie berbère, vol.21, Edisud, 1999, p. 3188-3198
  2. UNESCO puslapis
  3. UNESCO puslapis