Zenata
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zenata – berberų gentis gyvenusi vidurio Magrebe nuo Rifo kalnų iki Šelifo. Zenata giminingi Sanhadži ir Masmudų berberų gentims.
Viduramžiais Zenata gentis buvo pagrindinė politinė jėga: Marinidai – Maroke, Zajanidai – Tlemsene ir Rustamidai – Alžyre. Ši gentis atkeliavo iš Tuniso dar prieš islamo laikus.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Šis straipsnis apie tautas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
