Zenata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Zenatai (berberų k.: ⵉⵣⵏⴰⵜⵏ Iznaten) – berberų genčių sąjunga, viduramžiais paplitusi vidurio Magrebe nuo Rifo kalnų iki Šelifo. Zenata laikoma viena iš trijų svarbiausių berberų gentinių sąjungų, greta Sanhadži ir Masmudų.

Ši gentis į šiaurės vakarų Alžyrą atkeliavo iš Tuniso dar prieš islamo laikus. Zenatams priklausė tokios svarbios gentys kaip magravai, ifranidai ir džeravai.

Viduramžiais zenatų gentys buvo pagrindinė politinė jėga Alžyre, Tunise ir Maroke. Iš jų kilo tokios dinastijos kaip Ziridai (Alžyre), Hamadidai (Alžyre), Marinidai (Maroke), Zajanidai (Tlemsene), Rustamidai (Alžyre) ir kt.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berberų gentis – Zenata