Gulbinų miškas
56°2′0″ š. pl. 23°6′30″ r. ilg. / 56.03333°š. pl. 23.10833°r. ilg. Gulbinų miškas – miškas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km į šiaurės rytus nuo Kuršėnų.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas 4080 ha, mišku apaugę 3540 ha. Valstybinės reikšmės miško 80 %; priklauso Šiaulių miškų urėdijai, Verbūnų girininkijai ir Kuršėnų miškų urėdijai, Gulbinų girininkijai. Pietinėje miško dalyje teka Ringuva, šiaurinėje dalyje – jos intakas Šėkštys. Paviršius lygus, vietomis banguotas.
Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Augavietės derlingos ir labai derlingos laikinai įmirkusios. 95 % miško yra ūkiniai, 5 % vandenų apsauginiai. Kultūrinės kilmės medynų 9 %, beržynų 47 %, eglynų 40 %, juodalksnynų 7 %, baltalksnynų 3 %, uosynų, pušynų ir drebulynų po l %. Jaunuolynai sudaro 23 %, pusamžiai medynai 30 %, bręstantys 22 %, brandūs 25 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas l,9, skalsumas 0,68, tūris 180 m³/ha. Miške gausu stambiųjų kanopinių žvėrių.
1944–1951 m. Gulbinų miške veikė Lietuvos partizanų būriai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Gulbinų miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 275 psl.