Gražina Ručytė-Landsbergienė

Gražina Ručytė-Landsbergienė
Gimė	1930 m. sausio 28 d. Anykščiai
Mirė	2020 m. kovo 10 d. (90 metų) Vilnius
Sutuoktinis (-ė)	Vytautas Landsbergis
Vaikai	Vytautas V. Landsbergis
Veikla	lietuvių pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja
Alma mater	1959 m. Lietuvos valstybinė konservatorija
Žymūs apdovanojimai
1999 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius

Gražina Ručytė-Landsbergienė (1930 m. sausio 28 d. Anykščiuose – 2020 m. kovo 10 d. Vilniuje) – lietuvių pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja.

Biografija

Mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, iki 1945 m. – Anykščių gimnazijoje. 1945–1948 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje, studijuodama 1948 m. ten pat dirbo akompaniatore.

1949 m. kovo 25 d. G. Ručytė buvo ištremta į Sibirą ir tremtyje išbuvo nuo 1949 iki 1957 m. 1949 m. ji gyveno Chužyre (Olchono r., Irkutsko sr., Rusija) ir buvo žvejė. 1950 m. ji gavo leidimą persikelti prie ten ištremtos savo šeimos į Čirkinskį (Zimos r., Irkutsko sr., Rusija).

1950–1952 m. ji mokėsi Irkutsko muzikos mokykloje, mokydamasi ir vėliau 1950–1954 m. dirbo Irkutsko muzikos mokyklos ir saviveiklos kolektyvo akompaniatore. 1954–1957 m. ji studijavo Sverdlovsko konservatorijoje, kartu šioje aukštojoje mokykloje dirbdama akompaniatore.

1957 m. vasario 26 d. paleista iš tremties ir grįžusi į Lietuvą, G. Ručytė 1957–1959 m. tęsė studijas ir baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją Balio Dvariono klasėje, įgijo aukštąjį muzikinį išsilavinimą. Studijuodama 1957–1958 m. ji dirbo Lietuvos konservatorijoje akompaniatore.

1958–1985 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeisterė. 1962–1966 m. ji taip pat dirbo Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoja, nuo 1989 m. buvo Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, docentė, vėliau profesorė.

Nuo 1991 m. ji buvo V. Landsbergio fondo, kurio pagrindinis tikslas – remti vaikus su negalia, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams, pirmininkė. Fondas remdavo po 50 litų kas mėnesį neįgalioms šeimoms. Nuo 1993 m. – Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje (JAV) atstovė Lietuvoje.

Ji inicijavo ir režisavo trijų dalių dokumentinį filmą „Lūžis prie Baltijos“ (kartu su režisiere Agne Marcinkevičiūte, 2013 m.) apie Lietuvos Atgimimą ir išsilaisvinimą iš sovietinės dvasinės ir politinės vergovės.

Koncertinė veikla

G. Landsbergienė surengė rečitalius su dainininkais Virgilijumi Noreika, Gražina Apanavičiūte, Vaclovu Daunoru, Giedre Kaukaite, Regina Maciūte, Irena Milkevičiūte, Birute Almonaityte, Algirdu Janutu, P. Schreieriu ir kitais dainininkais Lietuvoje, kitose šalyse (buvusioje SSRS, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje), įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje. Be to, akompanavo pirmą kartą atliekant daugelį lietuvių kompozitorių vokalinių kūrinių.

Apdovanojimai

• 1980 m. Lietuvos TSR nusipelniusi artistė
• 1998 m. „Vilniaus garso” premija
• 1999 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
• 2005 m. Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medalis
• 2006 m. „Žaliojo obuolio” statulėlė
• 2015 m. Stanislovo Rapolionio premija

Šaltiniai

• Gražina Landsbergienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
• Gražina Ručytė-Landsbergienė anykstenai.lt