Chužyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Chužyras
Хужир
Le village de Khoujir - Village of Khoujir.jpg
Chužyras

Chužyras
53°11′40″ š. pl. 107°20′40″ r. ilg. / 53.19444°š. pl. 107.34444°r. ilg. / 53.19444; 107.34444 (Chužyras)Koordinatės: 53°11′40″ š. pl. 107°20′40″ r. ilg. / 53.19444°š. pl. 107.34444°r. ilg. / 53.19444; 107.34444 (Chužyras)
Laiko juosta: (UTC+8)
------ vasaros: (UTC+9)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Irkutsko sritis Irkutsko sritis
Rajonas: Olchono rajonas
Gyventojų (2010): 1 308
Altitudė: 498 m

Chužyras (rus. Хужир, bur. Хужар) – gyvenvietė Rusijoje, Irkutsko srityje, Olchono rajone, Baikalo ežero Olchono saloje (pagrindinė salos gyvenvietė). Už 35 km nuo Chužyro yra perkėla į sausumą. Verčiamasi daugiausia turizmu. Veikia N. Reviakino krašto muziejus, Deržavnajos Dievo Motinos ikonos cerkvė, vasaros teatras, meno galerija. Šalia Chužyro yra garsi Šamankos uola su buriatų šamanizmo šventviete (išstatyti serge stulpai).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chužyras įkurtas 1938 m., pastačius žuvies konservų gamyklą. 1946–2014 m. – miesto tipo gyvenvietė.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji tremtiniai čia atitremti po Rusijos pilietinio karo. 1949 m. balandžio mėn. į Chužyrą iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 90, vėliau dar apie 50 žmonių, daugiausia moksleivių, studentų, jaunų šeimų, 6 kunigai ir Kauno kunigų seminarijos 7 klierikai. Tarp tremtinių buvo pianistė Gražina Ručytė (vėliau Landsbergienė). Tremtiniai žvejojo, vasarą gyvendavo valtyse, žiemą – mediniuose nameliuose ant rogių, dorojo žuvis, taisė ir mezgė tinklus, dirbo statybose, lentpjūvėje, kirto mišką. 19571959 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. 19891991 m. kai kurių tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą. 1994 m. į Chužyrą buvo nuvykusi bendrijos „Lemtis“ ekspedicija.[1]

Chužyre gimė Laimutė Baluodė, latvių ir lietuvių kalbininkė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona JuodvalkytėChužyras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 117 psl.