Gorno Altaiskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gorno Altaiskas
   Coat of Arms of Gornoaltaysk (Altai Republic).png   
Gorno-altajsk 01 church.jpg
Cerkvė Gorno Altaiske

Gorno Altaiskas
51°57′0″ š. pl. 85°57′0″ r. ilg. / 51.95000°š. pl. 85.95000°r. ilg. / 51.95000; 85.95000 (Gorno Altaiskas)Koordinatės: 51°57′0″ š. pl. 85°57′0″ r. ilg. / 51.95000°š. pl. 85.95000°r. ilg. / 51.95000; 85.95000 (Gorno Altaiskas)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Respublika Altajaus Respublika Altajaus Respublika
Gyventojų (2004) 52 800
Plotas 95 km²
Tankumas (2004) 556 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka Gorno AltaiskasVikiteka

Gorno-Altaiskas (rus. Горно-Алтайск) – Altajaus Respublikos (Rusija) sostinė, 3641 km į rytus nuo Maskvos. 54 tūkst. gyventojų (2007 m.). Pramonė negausi. Yra aerodromas, teatras, universitetas ir regioninis muziejus. Artimiausia geležinkelio stotis yra Bijske (už 96 km).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis vienintelis respublikos miestas yra siaurame Maimos slėnyje, Altajaus prieškalnėse. Rusų ortodoksų misionieriai, atvykę į šį slėnį 1830 m., stabtelėjo mažytėje Ulalos gyvenvietėje, kurioje tuo metu gyveno devyniolika tenykščių gyventojų ir trys rusų šeimos. Kitais metais Ulala buvo išrinkta pirmąja ortodoksų misijos vieta Altajuje ir rusų kolonistai pradėjo keltis į šį miestelį.

Kai 1922 m. buvo sukurta Oirotų autonominė sritis, Ulala tapo jos centru. 1928 m. gyvenvietė tapo miestu, ir 1932 m. jo pavadinimas buvo pakeistas į Oirot Turą. 1948 m. valdžia faktiškai uždraudė vietiniams gyventojams vadintis oirotais ir srities pavadinimą pakeitė į Kalnų Altajaus autonominę sritį. Tuo pačiu buvo pakeistas ir sostinės pavadinimas – Gorno Altaiskas.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. liepos mėn. į Gorno Altaiską iš TSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 30 žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo jų dar atsikėlė iš kitų Kalnų Altajaus gyvenviečių. Jie dirbo pagalbinius darbus įvairiose įmonėse, įstaigose, fabrikuose. Po J. Stalino mirties 1953 m. jaunimas studijavo Gorno Altaisko pedagoginiame institute. Apie 1958 m. dauguma tremtinių grįžo į Lietuvą. 1990 m. Vilniaus tremtinių bendrijos rūpesčiu Gorno Altaisko pakraštyje Altajaus krašto tremtiniams lietuviams atminti pastatytas paminklinis kryžius (autorius – buvęs tremtinys V. Tarasonis).[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona JuodvalkytėGorno Altaiskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 10 psl.