Goco sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Goco sala
vėliava
Politinė informacija
Šalis: Maltos vėliava Malta
Didžiausias miestas: Viktorija
Geografinė informacija
Jūra: Viduržemio jūra
Salynas: Maltos salynas
Koordinatės: 36°2′42″N 14°15′32″E / 36.045°N 14.25889°E / 36.045; 14.25889
Ilgis: 14 km
Plotis: 7,25 km
Statistinė informacija
Plotas: 67 km²
Populiacija: 31053
Gyventojų tankumas: 463,48 žm./km²
Etninės grupės: maltiečiai
Laiko juosta: UTC+1

Gozo sala (malt. Għawdex, tariama – Audeš) – antroji pagal dydį Maltos archipelago sala. Drauge su kitomis septyniomis salomis sudaro Maltos Respubliką.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Gocas − tai senų salos pavadinimų, tokių kaip Gaulos, vedinys.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nominali Goco sostinė − Viktorijos miestas.

Goco salos plotas yra 67 kvadratiniai metrai, o jos dydis panašus į Panevėžio miesto dydį. Goco sala yra vos už šešių kilometrų nuo Maltos Cirkewwa uosto. Salos ilgis yra 14 kilometrų, o plotis 7 kilometrai.

Palyginus su Maltos sala, Goco sala yra mažiau urbanizuota bei kur kas žalesnė. Saloje plyti erdvūs laukai, didelė dalis pakrantės dar nėra apgyvendinta. Ypatinga Goco salos savybė yra kalvos – net oficialiame Goco herbe pavaizduotos trys kalvos. Šios trys kalvos yra matomos iš visų pusių, o didžiausia jų yra 190 metrų Ta' Dbieg kalva, netoliese San Lavrenco miestelio.

Kaip ir Maltos saloje, čia vyrauja uplėtos kalkakmenio pakrantės bei smėlėtos įlankos. Vakarinėje salos pakrantėje galima pasigrožėti stačiomis kalkakmenio uolomis, tuo tarpu rytinė dalis nėra stati ir joje galima džiaugtis smėlėtais paplūdimiais. Populiariausi iš jų San Blas ir Ramla.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji gyventojai pasirodė 5 tūkstantmetyje pr. m. e., tikriausiai iš Sicilijos.

1551 m. liepą į Gocą įsiveržė ir jį nuniokojo osmanai. Jie pavergė visus 5 000 vietinių gyventojų ir išplukdė juos į Libiją.

Goco istorija visada tapatinama su Maltos istorija, nes jį visada valdydavo Malta, išskyrus trumpą laikotarpį nuo 1798 m. spalio 28 d. iki 1800 m. rugsėjo 5 d., kai Napoleonas užkariavo Maltą ir suteikė Gocui autonomijos teises.

Goco herbas[taisyti | redaguoti kodą]

Goco herbas

Oficialus Goco herbas yra horizontaliai padalintas laukas: viršutiniai du trečdaliai yra sidabrinės spalvos, apatinis trečdalis − tai šešios lygiagretės banguotos juodos ir sidabrinės juostos. Vidury − trys nusmailinti juodi kalnai, simbolizuojantys kalvotą salos vietovę. Virš lauko − karūna. Šio herbo dėka Gocas turi pravardę − Trijų kalvų sala.

Susisiekimas su Maltos sala[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelį metų buvo diskutuojama dėl tilto, jungiančio salas, statymo. 8-ajame XX a. dešimtmetyje jis netgi buvo pradėtas statyti, tačiau darbai buvo atšaukti dėl Goco salos gyventojų protestų.

Po sraigtasparnių oro uosto privatizavimo nebeveikia susisiekimas sraigtasparniais.

Tačiau tarp Maltos ir Goco reguliariai kursuoja keltai. Pagal 2015 m. duomenis, bilietas į abi puses vienam asmeniui kainavo 4,65 euro. Goco salos gyventojams taikomos nuolaidos, todėl kai kurie dažnai į Gocą keliaujantys Maltos salos gyventojai deklaruoja savo gyvenamąją vietą Goco saloje.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka