Fgura
| Fgura malt. Fgura | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Malta
|
| Sala | Maltos sala |
| Savivaldybė | Fguros savivaldybė |
| Meras | Byron Camiller |
| Gyventojų | 11 728 |
| Plotas | 1,14 km² |
| Tankumas | 10 288 žm./km² |
| Pašto kodas | FGR |
| Kirčiavimas | Fgurà |
Fgura – miestas Maltos pietuose. 2013 m. kovą mieste gyveno 11 728 žmonės.[1]
Didžioji dalis Fguros buvo pastatyta XX a. 7-tą dešimtmetį. Yra įrodymų, kad Finikijos laikais miesto vietoje buvo gyvenvietė.
Fgurą, stovinčią labiau salos gilumoje nei Trys miestai, paveikė augančios laivų statyklos, ypač po Antrojo pasaulinio karo. Fguros šiaurinis kraštas ribojasi su Cottonera įtvirtinimų linija, pietuose ribojasi su Zabaru, o vakaruose – su Taršinu. Šiandien Fgura pasižymi vienu didžiausių gyventojų tankių Maltoje, ji yra vienas sparčiausiai augančių Maltos miestų. Fgura tapo vienu labiausiai išvystytų komercinių vietovių pietinėje vidurio Maltoje.
Simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Fguros herbas: Sidabriniame lauke raudona juosta, kurioje išdėstytos trys auksinės penkiakampės žvaigždės.
Fguros taryba paskelbė Fguros Dieną, kuri būna švenčiama paskutinį spalio sekmadienį. Fguros diena pirmą kartą buvo švęsta 1994 m. spalio 30 d.
Miesto globėja laikoma Karmelio kalno madona, kasmetinė šventė jos garbei švenčiama liepos antrą sekmadienį.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad Fguros vietoje dar Finikijos laikais buvo gyvenvietė. 1948 m., nuo spalio 28 iki gruodžio 2 d., Fguroje buvo aptikti 6 finikiečių kapai, datuoti III-IV a. pr. m. e. Šiuose netaisyklingos formos kapuose aptikta ne tik žmonių griaučiai, bet ir gyvūnų likučių, keramikos ir bronzinių daiktų. Tų kasinėjimų garbei viena Fguros gatvė pavadinta Triq is-Sejba Punika ('Finikiečių atradimo gatvė').
Iki Fguros paskelbimo parapija 1965 m. sausio 21 d., Fgura buvo Taršino priemiestis. Iki Antrojo pasaulinio karo Fgura buvo kaimas, kurį sudarė kelios išsimėčiusios fermerių sodybos, iš kurių dabar praktiškai nieko nebeliko. Sodybos buvo netoli bažnyčios, naujos mokyklos ir šv. Tomo gatvės. Fguroje gyveno 20 fermerių šeimų. 1945 m. gruodį į bendruomenę atvyko karmelitai, kurie ėmė statyti naują bažnyčią, kuri buvo atidaryta 1950 m. lapkritį. Didėjant Fguros gyventojų skaičiui prireikė naujos bažnyčios, kuri buvo įšventinta 1990 m. vasario 1 d.
E.B. Vella iškėlė hipotezę, kad pavadinimas Fgura kilęs iš malt. Figura 'figūra, statula'. Tai aiškinama senųjų miestelio gyventojų papročiu sustoti ties niša, kurioje stovi Karmelio kalno Madonos statula. Statulą vadindavo malt. il-figura.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Fgura United FC. Vietinis Fguros futbolo klubas vadinasi „Fgura United“. 2012 m. „Fgura Utd FC“ buvo perkeltas į Antrąjį Maltos divizioną. Tai buvo antras kartas, kai šis klubas papuolė į aukštesnį divizioną. Pirmas kartas buvo 1987/88 m. sezoną.
- 2012 m. kovo 31 d. buvo atidarytas „Fgura Utd“ sporto kompleksas. Kompleksą atidarė Maltos ministras pirmininkas Lawrence Gonzi ir UEFA prezidentas Michel Platini.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Estimated Population by Locality 31st March, 2013 Archyvuota kopija 2014-07-14 iš Wayback Machine projekto.. Malta Government Gazette 19,094. Nuoroda tikrinta 11 June 2014.
| ||||||||||
