Ginkūnų herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ginkūnų herbas – vienas iš Šiaulių raj. Ginkūnų heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo juodame lauke iš skydo kairiojo viršutinio krašto išlinkusi sidabrinė dešinė ranka su sidabriniu rankogaliu, berianti auksinius grūdus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ginkūnų istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino rusų grafai Zubovai. Jau XIX a. Ginkūnai tapo Zubovų valdų administraciniu centru ir savotišku šviesuliu spaudos draudimo laikotarpiu. Būtent čia, savo rūmų rūsyje, 1896 m. Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą mokyklą, nemažą dalį iš dvaro gaunamų pajamų skyrė vietos jaunimui mokyti.

Ginkūnų herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 90 patvirtino 2003 m. gegužės 26 d. Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinant senas Ginkūnų švietimo tradicijas, vietovės herbe nutarta švietimo ir mokslo idėjas įprasminti per alegorijas: ranką ir iš jos beriamus kviečių grūdus. Prisimintas lietuvių liaudies posakis: „Ką pasėsi tą ir pjausi“ arba Vinco Kudirkos eilės, parašytos universiteto baigimo proga: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos ne‘pleiski!“ Dešinė ranka, berianti grūdus,- tai tarsi žinių skleidimo šaltinis. Skydo laukas nuspalvintas juoda spalva, kuri nuo viduramžių reiškia mokslą, išsilavinimą, o auksiniai grūdai (auksinės mintys) gali rodyti ir dvasiškai turtingus žmones.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos heraldika II. Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša), Vilnius, Baltos lankos, 2004, ISBN 9955-584-69-6.