Georges Braque

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žoržas Brakas
pranc. Georges Braque
Žoržas Brakas 1908 m.
Gimė 1881 m. vasario 4 d.
Aržantėjus
Mirė 1963 m. rugpjūčio 31 d. (82 metai)
Paryžius
Palaidotas (-a) Varanžvilis, Aukštutinė Normandija
Tautybė Prancūzas
Veikla Dailininkas
Sritis Kubizmas

Žoržas Brakas (pranc. Georges Braque, 1881 m. vasario 4 d., Aržantėjus – 1963 m. rugpjūčio 31 d., Paryžius) – XX a. Prancūzijos tapytojas, grafikas, dekoratorius, kubizmo srovės atstovas. Vienas svarbiausių XX a. pr. prancūzų modernistinės dailės kūrėjų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žoržas Brakas gimė 1881 m. vasario 4 d. Aržantėjuje netoli Paryžiaus, kuris buvo pamėgta impresionistų kūrybos vieta. Jo šeima buvo pasiturinti, valdė namų dažymo paslaugų firmą. 1890 m. šeima persikėlė į Havrą, kur Ž. Brakas vakarais mokėsi vietos École des Beaux-Arts tarp 1897 ir 1899 m. Po to jis išvyko į Paryžių, kur mokėsi namo interjero ir eksterjero dekoravimo, įgijo meistro kvalifikaciją. Tai jam padėjo meistriškai vėliau vaizduoti paveiksluose, pavyzdžiui, medienos faktūrą. 1902−1904 m. jis dirbo Académie Humbert Paryžiuje, kur susitiko Marie Laurencin ir Francis Picabia. Lankėsi Luvre, kur domėjosi Sen. Egipto ir archainiais Sen. Graikijos kūriniais. Ankstyvieji Ž. Brako kūriniai buvo impresionistiniai, tikriausiai jam 1905 m. didelį įspūdį paliko susipažinimas su fovistų kūryba. 1906 m. Ž. Brako stilistika jau buvo pasikeitusi iš impresionizmo į fovizmą. Jis 1907 m. 6 paveikslus eksponavo Nepriklausomųjų Salone Paryžiuje ir visus juos pardavė. Jo pirmoji personalinė paroda įvyko 1908 m. Daniel-Henri Kahnweiler galerijoje. Gijomas Apolineras supažindino Ž. Braką su P. Pikasu.

1909 m. Ž. Brakas ir Pablas Pikasas dirbo kartu išvystydami naują dailės srovę − kubizmą. Apie 1911 m. abiejų tapytojų stiliai buvo labai panašūs. Nuo 1912 m. jie pradėjo įterpti koliažo elementų į savo paveikslus. Dailininkų bendradarbiavimas tęsėsi iki 1914 m. Ž. Brakas Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo kariuomenėje, buvo sužeistas. 1917 m. jis susidraugavo su Chuanu Grisu. Po karo Ž. Brako stilius tapo laisvesniu. Garsas apie jį išaugo po 1922 m. Rudens Salono parodos Paryžiuje. Dešimtmečio viduryje Ž. Brakas sukūrė dekoracijas dviem S. Diagilevo baletams. Ž. Brakas tuo metu buvo pasiturinčiu dailininku, 1925 m. persikėlė į nuosavą, naujai pastatytą namą Paryžiuje. Dešimtmečio pabaigoje Ž. Brakas pradėjo grįžti prie natūralesnio objektų vaizdavimo, nors kai kurie kubistinės dailės bruožai visuomet išliko jo kūryboje. 1931 m. Ž. Brakas pirmąkart pradėjo graviruoti ir vaizduoti mitologines scenas. 1933 m. įvyko pirma kapitalinė dailininko darbų paroda Bazelio Kunsthalėje. Jis 1937 m. laimėjo Pirmąjį prizą Karnegio tarptautinėje parodoje Pitsburge.

Antrojo pasaulinio karo metu Ž. Brakas gyveno Paryžiuje. Tapė daugiausiai natiurmortus ir vidaus interjero scenas. Taip pat jis kūrė litografijas, skulptūras. 1940-ųjų pabaigoje kūrė paukščių vaizdus, studijos vaizdus, peizažus, jūrinius peizažus. 1948 m. laimėjo prizą už tapybą Venecijos bienalėje. 1954 m. jis sukūrė vitražą bažnyčiai Varanžvilyje, Normandijos pajūryje, kur turėjo kaimo sodybą nuo 1930 m. Paskutiniaisiais metais Ž. Brakas buvo prastos sveikatos, kūrė mažos skalės darbus: litografiją, juvelyriką. 1961 m. jis tapo pirmuoju gyvu menininku, kurio darbų paroda surengta Luvro muziejuje. Žoržas Brakas mirė 1963 m. rugpjūčio 31 d. Paryžiuje, palaidotas Varanžvilio kaime Normandijoje. Ž. Brako kapo antkapį puošia jo paties sukurta mozaika.

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]