Pereiti prie turinio

Georg Forster

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Georgas Forsteris)
Georgas Forsteris
vok. Johann Georg Adam Forster
Georgas Forsteris 26 metų amžiaus. Dailininkas Johanas Heinrichas Vilhelmas Tischbeinas.
Gimė 1754 m. lapkričio 27 d.
Nasenhubenas, Karališkoji Prūsija, ATR
Mirė 1794 m. sausio 12 d. (39 metai)
Paryžius
Tėvas Johanas Reinoldas Forsteris
Motina Justina Elžbieta Nikolai
Sutuoktinis (-ė) Teresa Heyne (Forester-Huber)
Veikla vokiečių gamtininkas, rašytojas, keliautojas, Vilniaus universiteto profesorius

Georgas Forsteris (pilnas vardas – Johanas Georgas Adomas, vok. Johann Georg Adam Forster; 1754 m. lapkričio 27 d. netoli Dancigo, Abiejų Tautų Respublika – 1794 m. sausio 12 d. Paryžius) – vokiečių gamtininkas, rašytojas, keliautojas, Vilniaus universiteto profesorius, Džeimso Kuko antrosios ekspedicijos aplink pasaulį dalyvis.

Ankstyvieji gyvenimo metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Georgas Forsteris gimė 1754 m. lapkričio 27 d. geografo ir botaniko, evangelikų liuteronų pastoriaus Johano Reinoldo Forsterio ir Justinos Elžbietos Nikolai Der Vater šeimoje nedideliame kaimelyje šalia Dancigo.[1] Buvo vyriausias iš septynių Forsterių vaikų.[2]

1765 m. jo tėvas Johanas Forsteris Rusijos imperatorės Jekaterinos II buvo paskirtas į komisiją, kuri turėjo išanalizuoti Pavolgio vokiečių kolonijas prie Volgos upės. Jaunasis Forsteris leidosi į kelionę kartu su tėvu. Šioje ekspedicijoje Kalmukijos stepėse jie atrado naujų augalų rūšių ir jaunasis Forsteris išmoko juos sistematizuoti.[3] Šios kelionės metu išmoko laisvai susikalbėti rusų kalba.

Vyresniojo Forsterio ataskaita apie kelionę, kurioje buvo išdėstyta kritika Saratovo gubernatoriui, teisme nebuvo gerai įvertinta. Forsteris buvo padavęs skundą teismui ir tvirtino, kad už savo darbą negavo teisingo užmokesčio.[4] Dėl to apleido Rusiją.

Tėvas ėmėsi dėstymo protestantų akademijoje Voringtone, taip pat uždarbiavo iš tekstų vertimų.[5]

Būdamas vos trylikos metų, jaunasis Forsteris išleido savo pirmąją knygą: Michailo Lomonosovo Rusijos istorijos vertimą į anglų kalbą, gerai įvertintą mokslo sluoksniuose.[6]

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Forsteris su sūnum Georgu Kuko ekspedicijos metu Taityje. Dail. Džonas Francis Rigaud’as

1772 m. Forsterio tėvas tapo Londono karališkosios draugijos nariu. Karališkoji draugija dar kartą patikėjo Džeimsui Kukui mistinės „Terra Australis“ paieškas. Buvo manoma, kad „Terra Australis“ yra piečiau nuo pirmosios ekspedicijos trasos. Antroji ekspedicija įvyko 1772–1775 m. Šioje ekspedicijoje Johanas Reinoldas Forsteris turėjo parengti mokslinį kelionės atradimų pranešimą, kuris turėjo būti paskelbtas, grįžus. Jaunasis Forsteris prisijungė prie tėvo.[7] [8]

Ekspedicija pradėjo savo kelionę 1772 m. liepos 13 d. Plimute. Kelionės laivyno maršrutas pirmiausiai vedė į Pietų Atlanto vandenyną, po to per Indijos vandenyną iki Polinezijos salų ir galiausiai aplink Horno kyšulį atgal į Angliją, grįžo 1775 m. liepos 30 d. Trejų metų kelionės metu tyrinėtojai aplankė Naująją Zelandiją, Tongą, Naująją Kaledoniją, Taitį, Markizo salas ir Velykų salą.[9][10]

Šita kelionė patvirtino hipotezę, kad „Terra Australis“ yra tik mokslinė fantazija.[11]

Vienas iš Georgo Forsterio pieštų paukščių „Tanna Ground Dove“ ekspedicijos metu

Tėvo prižiūrimas Georgas Forsteris pirmiausiai ėmėsi pietinių jūrų zoologijos ir botanikos tyrimų, daugiausia piešdamas gyvūnus ir augalus. Tačiau Georgas vykdė ir savarankiškus tyrinėjimus lyginamojoje geografijoje ir etnologijoje. Jis greitai išmoko Polinezijos salų kalbas. Jo pranešimai apie Polinezijos žmonių gyvenimą susilaukė teigiamų vertinimų. Forsteris savo aprašymuose sukūrė sudėtingą pietinių Ramiojo vandenyno salų visuomenės paveikslą. Jis aprašė įvairias socialines struktūras, religijas, su kuriomis susidūrė Draugijos salose, Velykų saloje, Tongoje ir Naujojoje Zelandijoje. Jis taip pat pastebėjo, kad šių gana plačiai išsibarsčiusių salų kalbos buvo panašios. Apie Nomukos salų (dabartinės Tongos Haapai salų grupėje) gyventojus jis rašė, kad jų kalbos, transporto priemonės, ginklai, baldai, drabužiai, tatuiruotės, barzdos stilius, trumpai tariant, visas jų gyvenimas tiksliai sutampa su tuo, ką jis matė, tyrinėdamas Tongatapu gentis.[12]

Kelionė buvo turtinga mokslinių rezultatų, tačiau santykiai tarp Forsterių ir Kuko dažnai buvo problemiški dėl vyresniojo Forsterio temperamento.[13]

Tolesnė veikla po ekspedicijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išleidęs dviejų tomų „A Voyage Round the World“, Georgas Forster buvo pripažintas visoje Europoje.[14][15] Londono Karališkoji mokslo draugija jį paskyrė savo nariu 1777 m. sausio 9 d. Forsteriui tuomet dar nebuvo sukakę net 23 metai. Taip pat Georgui Forsteriui buvo suteikti garbės mokslininko vardai Berlyno, Madrido akademijose.[16] Tačiau šie įvertinimai nebuvo apmokami.[17]

1778 m. Georgas Forsteris išvyko į Vokietiją dėstyti Kaselio Carolineum kolegijoje, kur susitiko su krikščionio Gottlobo Heyne dukra Teresa Heyne. Vėliau ji tapo viena pirmųjų nepriklausomų moterų rašytojų Vokietijoje. Jie susituokė 1785 m. ir susilaukė trijų vaikų. Viena Forsterių duktė gimė Vilniuje.[18] Kaselyje Forsteris inicijavo Kaselio kolegijos ir Getingeno universiteto, kuriame dirbo jo draugas Georgas Christophas Lichtenbergas, bendradarbiavimą. Kartu jie įkūrė ir leido mokslinį ir literatūrinį žurnalą „Göttingisches Magazin der Wissenschaften und Litteratur“.

Dirbdamas Kaselyje Forsteris pamatė, jog vis labiau lenda į skolas.[19]

Dėstytojavimas Vilniaus universitete

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl turimų skolų, mažo užmokesčio ir pasiūlius tėvui, Georgas Forsteris mielai sutiko su Abiejų Tautų Respublikos švietimo komisijos pasiūlymu vykti dėstyti į Vilnių ir 1784 m. tapo Vilniaus universiteto Gamtos istorijos katedros profesoriumi.[20]Forsteris iki Vilniaus keliavo pusę metų, nes norėjo susipažinti su aplinkiniais kraštais.[21]

Forsteriui be daugybės gamtos istorijos paskaitų Vilniaus universitete, buvo paskirta Vilniuje įsteigti (plėtoti) Lietuvos augalų botanikos sodą, sukurti universitete agronomijos specialybės programą, ir ištirti, kaip galima panaudoti gamtos išteklius pramonei.[22] Komisija skyrė per mažai pinigų botanikos sodo plėtrai, pats Forsteris Vilniuje buvo įkurdintas nepatogiai.[23]

Georgas Forsteris gyvendamas Vilniuje daug dėmesio skyrė vaistiniams augalams, domėjosi krašto ūkinėmis galimybėmis. Gamtos mokslų katedroje nemažai dėmesio skirta minerologijai.[24]

Vilniuje jis susipažino su pirmtako Žano Emanuelio Žilibero atliktu Lietuvos gamtos tyrimu, kuris sudarė dvitomį Lietuvos floros žinyną.[25] 1787 m. vasarą Forsteris išvyko iš Vilniaus, kai jam buvo pasiūlyta vadovauti ekspedicijai aplink pasaulį ir ištyrinėti Ramiojo vandenyno Azijos ir Amerikos pakrantes. Mokslininkui buvo pažadėtas solidus atlygis. Tačiau minėta ekspedicija vėliau buvo atidėta dėl Rusijos imperijos karo su Turkija.[26]

Vilniaus universiteto gamtos katedrai Forsteris paliko kažkiek savo rinkinių.[27]

Paskutiniai gyvenimo metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijos revoliucijos įkarštyje Georgas Forsteris atvyko į Paryžių kaip Nacionalinio konvento deputatas, atstovaujantis Prancūzijos užimtoms vokiečių teritorijoms.[28] Susirgęs plaučių uždegimu Georgas Forsteris mirė Paryžiuje 1794 m. sausio 10 d.

Darbai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Georgo Forsterio piešinys, 1772 m. Jatropha gynanda
  • A Voyage Round the World in His Britannic Majesty’s Sloop Resolution, Commanded by Capt. James Cook, during the Years, 1772, 3, 4, and 5 (1777).
  • De Plantis Esculentis Insularum Oceani Australis Commentatio Botanica (1786) available online at Project Gutenberg.
  • Florulae Insularum Australium Prodromus (1786) available online at Project Gutenberg.
  • Essays on moral and natural geography, natural history and philosophy (1789–97).
  • Views of the Lower Rhine, Brabant, Flanders (three volumes, 1791–94).
  • Georg Forsters Werke, Sämtliche Schriften, Tagebücher, Briefe, Deutsche Akademie der Wissenschaften zu Berlin, G. Steiner et al. Berlin: Akademie 1958.
  • Georg Forster, Briefe an Ernst Friedrich Hector Falcke. Neu aufgefundene Forsteriana aus der Gold- und Rosenkreuzerzeit, Michael Ewert, Hermann Schüttler (editors). Georg-Forster-Studien Beiheft 4. Kassel: Kassel University Press 2009. ISBN 978-3-89958-485-1

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Robert J. King, “Memorial to Georg Forster in Mokre Dwór”, Map Matters, Issue 39, Autumn, Winter & Spring 2020, pp.5-11. Archyvuota kopija 2021-08-13 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Friedrich, Karin (2000). The Other Prussia: Royal Prussia, Poland and Liberty, 1569–1772. Cambridge University Press. p. xi. ISBN 978-0-521-58335-0
  3. ↑ Thomas, Nicholas; Berghof, Oliver (2000). „Introduction“. A Voyage Round the World. Forster, Georg. University of Hawai’i Press. ISBN 0-8248-2091-6.
  4. ↑ Thomas, Nicholas; Berghof, Oliver (2000). „Introduction“. A Voyage Round the World. Forster, Georg. University of Hawai’i Press. ISBN 0-8248-2091-6.
  5. ↑ Boreham, Ian (1985). „John Reinhold Forster“. Cook’s Log. Captain Cook Society. 8 (3): 368 [1]
  6. ↑ Steiner, Gerhard; Baege, Ludwig, eds. (1971). Vögel der Südsee [Birds of the South Seas] (in German). Insel-Verlag. p. 53.
  7. ↑ Aulie, Richard P. (1999). „The Forsters at Home“.
  8. ↑ The Voyages of Captain James Cook. Captain Cook Study Unit. [2]
  9. ↑ Thomas, Nicholas; Berghof, Oliver (2000). „Introduction“. A Voyage Round the World. Forster, Georg. University of Hawai’i Press. ISBN 0-8248-2091-6.
  10. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  11. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  12. ↑ Forster, Georg. A Voyage Round the World, Book II, Chapter VIII.
  13. ↑ Thomas, Nicholas; Berghof, Oliver (2000). „Introduction“. A Voyage Round the World. Forster, Georg. University of Hawai’i Press. ISBN 0-8248-2091-6.
  14. ↑ Gray, Sally Hatch (2012). „Disinterested Pleasure and Aesthetic Autonomy in Georg Forster’s Voyage 'round the World“. [3]
  15. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  16. ↑ „Fellows of the Royal Society – F“. Royal Society. Archived from the original on October 8, 2007. https://web.archive.org/web/20071008133318/http://www.royalsoc.co.uk/downloaddoc.asp?id=778]
  17. ↑ Rakusa-Suszczewski, Stanisław (1977). „Introduction“. Podróż naokoło świata [Voyage Round the World] (in Polish). Forster, Georg; translated by Michał Ronikier. Czytelnik.
  18. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  19. ↑ Thomas, Nicholas; Berghof, Oliver (2000). „Introduction“. A Voyage Round the World. Forster, Georg. University of Hawai’i Press. ISBN 0-8248-2091-6.
  20. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  21. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  22. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  23. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  24. ↑ Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 118.
  25. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  26. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.
  27. ↑ Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 118.
  28. ↑ Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Sudarytojas Jonas Kilius. Georgo Forsterio laiškai iš Vilniaus. Vilnius: Mokslas, 1988. ISBN 5-420-00045-8.
  • Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.1994.ISBN 9986-09-047-4.
  • Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015, p. 69-95. ISBN 978-9955-23-697-9.
  • Saine, Thomas P. (1972). Georg Forster. New York, NY: Twayne Publishers. ISBN 0-8057-2316-1. [4]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Georg_Forster&oldid=6968585"