Generalinis krovinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Generalinių krovinių prieplauka (Argentina)
Generalinių krovinių laivas MS „Santa Ursula“ (1962 m.)

Generalinis krovinys (angl. general cargo, break bulk cargo; rus. генеральный груз) – kroviniai, gabenami supakuoti įvairiose stambiose talpyklėse ir stambiagabaričiai vienetiniai kroviniai. Kroviniams pakuoti naudojamos dėžės, maišai, didmaišiai, statinės, ryšuliai, paketai, padėklai ir kt. Stambiagabaričiais kroviniais be pakuotės gali būti: gelžbetonio konstrukcijos, sijos, staklės, mašinos, mediena ir pan. Tuo šie kroviniai skiriasi nuo naftos ir skystų jos produktų bei kitų piltinių krovinių, kurie gabenami be pakuotės (grūdai, rūda, anglis).

Generaliniai kroviniai paprastai turi būti paruošti transportavimui, kad[1]:

  • gabenant išliktų nepažeisti, nekeltų pavojaus transporto priemonei bei aplinkai,
  • gabenant leistų maksimaliai išnaudoti transporto priemonės talpą ir keliamąją gebą,
  • įpakavimo tvirtumas leistų krovinius saugiai krauti į rietuves,
  • krovinius būtų patogu krauti, tvirtinti transporto priemonėse, talpinti transporto priemonėse bei sandėliuose.

Generaliniai kroviniai dažnai gabenami mišriomis partijomis, sudarytomis iš skirtingų prekių, gaminių, todėl būna sudaromas krovinio sąrašas.

Generaliniams kroviniams paprastai priskiriama:

  • metalo gaminiai (armatūra, metalo luitai, metalo laužas, viela, valcuotas metalas ir kt.);
  • judrioji technika (savaeigė ir buksyruojama, su ratinėmis ar vikšrinėmis važiuoklėmis);
  • gelžbetonio gaminiai ir konstrukcijos;
  • konteineriai;
  • kroviniai transportiniuose paketuose;
  • pavieniai gaminiai pakuotėse (pvz., dėžėse);
  • stambiagabaričiai ir sunkiasvoriai gaminiai;
  • miško medžiaga (lentos, sijos, fanera ir pan.);
  • cementas, rūda ir pan. medžiagos didmaišiuose;
  • įvairūs kroviniai statinėse, pintinėse ir pan. pakuotėse.

Generaliniai kroviniai laivybos istorijoje anksčiau buvo labiausiai paplitusi krovinių rūšis. Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio antros pusės gabenamų generalinių krovinių dalis ėmė smarkiai mažėti, nes pasaulyje vis daugiau krovinių gabenama konteineriais. Konteinerinius krovinius kur kas patogiau krauti, konteinervežiai uostuose stovi gerokai trumpiau. Kita perėjimo prie konteinerių priežastis – generaliniai kroviniai lengviau vagiami ar sugadinami.
Generalinių krovinių gabenimas procentiškai ėmė mažėti dar iki konteinerizacijos. Naftos produktus imta gabenti ne statinėse, o tanklaiviuose, grūdus – ne maišuose, o piltiniuose sausakrūviuose laivuose (balkeriuose).

Krovimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Generaliniai kroviniai gali būti tiesiai gabenami prie laivo sunkvežimiais ar vagonais, tačiau dažniausiai tokie kroviniai atgabenami anksčiau, laivui dar neatvykus, ir saugomi uosto sandėliuose. Laivui sustojus prie krantinės generalinius krovinius iš uosto sandėlių gabena prie laivo. Į laivą krovinius krauna laivo kranai arba uosto kranai. Iškrovimas vyksta atvirkščia tvarka.

Generalinių krovinių krovimas reikalauja daug darbo. Kiekviena didžioji talpyklė į laivą kraunama atskirai. Smulkesni vienetai (pvz., kartondėžės) gali būti iš anksto sukrauti ant padėklų. Maišai dažnai keliami į laivą ar iš jo naudojant krovinių tinklą (angl. cargo net). Tačiau laive ar krantinėje iš tinklų maišai kraunami individualiai.

Prieš pakraunant generalinį krovinį iš laivo turi būti iškrautas ankstesnis krovinys. Prieš pakraunant krovininių triumų skyriai turi būti iššluoti, išplauti, prireikus paremontuoti. Triumuose iš anksto klojamos paklojos (angl. dunnage), ant kurių po to kraunamas krovinys, arba pakraunami paklojos ryšuliai (pakloja po to naudojama, pvz., perkloti tarpams tarp krovinių sluoksnių).

Privalumai ir trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trūkumai:

  • Darbo imlumas. Pakraunant ir iškraunant reikia daug priemonių (kranai, sunkvežimiai ar vagonai, sandėliai), daug darbo jėgos (krovikai), daugiau laiko.
  • Vietos imlumas. Kadangi kroviniai sukrauti į gausias, palyginti nedideles talpykles, užima daug vietos sandėliuose, triumuose.
  • Pažeidimai ir grobstymas. Dėl palyginti smulkaus įpakavimo generaliniai kroviniai lengviau pavagiami, talpyklės dažniau sudūžta ir pažeidžia krovinius ir užteršią aplinką.

Privalumai:

  • Mažesni kapitaliniai įdėjimai įrengiant uostus. Rajonuose, kur uostai technologiškai atsilikę, generalinių krovinių krovimas ir sandėliavimas įmanomas nenaudojant specializuotos krovos įrangos. Tokiuose rajonuose generaliniai kroviniai dar plačiai gabenami.
  • Galimybė perkrauti į mažesnius laivus ir lichterius, kad krovinius būtų galima pervežti į seklius, minimaliai įrengtus uostus, kur standartiniai šiuolaikiniai dideli konteinervežiai, tanklaiviai, balkeriai negali priplaukti dėl dydžio ar seklumo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]