Pereiti prie turinio

Galuonai

Koordinatės: 55°09′20″ š. pl. 25°30′40″ r. ilg. / 55.15556°š. pl. 25.51111°r. ilg. / 55.15556; 25.51111
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Galuonai
Galuonai nuo Miežonių
Galuonai nuo Miežonių
Galuonai nuo Miežonių
Vieta Molėtų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 5,94 km²
Kranto linijos ilgis 23,5 km
Kilmė ledyninė
Vidutinis gylis 5,5 m
Didžiausias gylis 17 m
Įteka Ožkalupis, 13 bevardžių upelių
Žemėlapis rodantis vietą.
Galuonai
Koordinatės 55°09′20″ š. pl. 25°30′40″ r. ilg. / 55.15556°š. pl. 25.51111°r. ilg. / 55.15556; 25.51111

Galuonai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 3 km į vakarus nuo Inturkės. Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 6,6 km, plotis iki 2 km. Altitudė 146,5 m. Giliausia vieta yra pietuose ir siekia 17,6 m gylį. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 23,5 km. Rytuose yra ilga (3,8 km), siaura įlanka, vadinama Gėluoto ežeru. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, šiaurėje apaugę Lisakos ir Kūlių miškais. Yra 6 salos: Pušinė 1,18 ha, Lipuokos sala 0,69 ha, Kernės sala 0,16 ha, Salelė 0,09 ha ir 2 bevardės 1,34 ha ir 0,04 ha, bei 2 seklumos. Galuonai rytuose esančiu sąsiauriu, vadinamu Vašuoko ežeru, jungiasi su Išnarų ežeru (Žeimenos upės baseinas). Suteka 14 upelių[1]. Ežero pratakumas 64%.

Galuonų ežere gyvena ešeriai, sterkai, karšiai, lydekos, lynai. Tyrimų duomenimis Galuonų ežero išteklių būklė vidutinė.[2]

Prie Galuono esantys kaimai: Antagaluonė, Miežonys, Mackonys, Rutonys, Liešiškės, Maciūniškės, prie Gėluoto – Suduikiai, Dūdanosiai, Inturkė, Pakrovai. Veikia 8 kaimo turizmo sodybos, poilsiavietė. Rytuose sąsiaurį, jungiantį su Vašuoko ežeru, kerta plentas  173  MolėtaiPabradė , vakarine pakrante eina kelias Nr.2810 (Kirneilė – Pagaluonė – Gačkiškiai).

Ežerėvardis Galuonaĩ kildinimas iš gylį, gelmę reiškiančios šaknies gal-.[3]

  1. Marija Vasiliauskaitė. Galuonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 568
  2. https://www.infomoletai.lt/galuonai/
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 105