Frydrichas Bagdonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Frydrichas Bagdonas (vok. Friedrich Bagdons; 1878 m. rugpjūčio 7 d. Kovaruose (Gumbinės apygardos Darkiemio apskrities Beniūnų valsčiuje) – 1937 m. kovo 7 d. Dortmunde) – iš lietuvininkų kilęs Vokietijos skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karaliaučiuje išsimokinęs medžio raižytoju, nuo 1895 m. studijavo Berlyno dailiųjų amatų muziejaus Mokymo skyriuje. Jam dėstė tokie garsūs šalies menininkai Vilhelmas Haferkampas, Fricas Hainemanas ir Karlas Liudvigas Mancelis. 1902 m. studijos buvo sėkmingai baigtos.

Po keturių metų buvo pakviestas vadovauti Dortmundo meno ir amatų mokyklos skulptūros skyriaus vadovu. Tarp jo mokinių buvo žinomas bažnyčių vidaus patalpų įrenginėtojas Frydrichas Presas ir „Hoesch AG“ įmonės direktoriaus Emilio Bonštangelio duktė Margaretė, kurią jis 1913 m. vedė.

Pirmasis žymesnis užsakymas atėjo iš Berlyno, šiam miestui jis paruošė „Naujosios Ratinės“ (vok. Neuer Marstall) raižytų medinių durų projektą. Pradėjus dirbti pedagoginį darbą Dortmunde, pasipylė privatūs ir valstybiniai užsakymai. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais jis sukūrė šio miesto globėjo „Geležinio Reinholdo“ medinę skulptūrą (norintys galėdavo įsigyti plačiomis galvutėmis vinutes ir įkalti jas į povyzą, kad ji taptų metaline). Šis paminklas žuvo Antrojo pasaulinio karo metais, bet panašiu būdu jo sukurtas „Geležinis kalvis“ tebestovi Hageno miesto muziejuje. Pasibaigus Pirmojo pasaulinio karo kovoms Vokietijoje imta statyti atminimo paminklus žuvusiems, taip iškilo skulptūros Freudenstate ir Baden Badene. 1927 m. jis gavo Vestfalijos Landtago valstybinį užsakymą sukurti monumentalų biustą mirusiam šalies prezidentui Frydrichui Ebertui.

Nors F. Bagdonas buvo provokiškų pažiūrų, visgi, atėję į valdžią nacionalsocialistai pripažino tai nepakankamu ir uždraudė jam dėstyti bei kurti. Kai 1934 m. šis draudimas buvo atšauktas, jis po metų sukūrė savo paskutinį stambesnį kūrinį – valstybės prezidento Pauliaus fon Hindenburgo statulą Tanenbergo memoriale.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Vestuvės“ – reljefas Veterio miesto rotušėje (1909 m.)
  • „Geležinis Reinholdas“ Dortmunde (1915 m.)
  • „Geležinis kalvis“ Hagene (apie 1915 m.)
  • „Union“ administracinio pastato reljefas Dortmunde (1920 m.)
  • Paminklas nuo grybų apsinuodijusiems vaikams Kastrope-Raukselyje (1922 m.)[1]
  • Alegorinės figūros prie Dortmundo taupomosios kasos (1923–1924 m.)
  • Paminklas nuo gamtos stichijos žuvusiems kalnakasiams Dortmundo kapinėse (1925 m.)
  • Frederunos fontano skulptūra Hardeke (1927 m.)
  • Puošybos darbai Bochumo policijos prezidiume (1928–1929 m.) [2]
  • Žuvusiųjų atminimo paminklas ant Hoenzyburgo kalno prie Dortmundo (apie 1930 m.)
  • Hindenburgo paminklas Tanenbergo memoriale Rytprūsiuose (1935 m.)

Galerija (pasirinktinai parinkti darbai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]