Francisco Moreno
| Francisco „Perito“ Moreno | |
|---|---|
| |
| F. Morenas (~XX a. pr.) | |
| Visas vardas | Francisco Pascasio Moreno |
| Gimė | 1852 m. gegužės 31 d. Buenos Airės, Argentina |
| Mirė | 1919 m. lapkričio 21 d. (67 metai) Buenos Airės, Argentina |
| Palaidotas (-a) | Sentinelos sala |
| Tautybė | argentinietis |
| Tėvai | Francisco Facundo Moreno, Juana Thwaites |
| Sutuoktinis (-ė) | María Ana Varela (1885–1897 m.) |
| Vaikai | 7 |
| Veikla | geografas, antropologas, tyrinėtojas |
| Išsilavinimas | garbės mokslų daktaras |
| Žinomas (-a) už | Patagonijos tyrinėjimai |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Atradėjo medalis (1907 m.) | |
 Vikiteka |
Francisco Moreno |
Fransiskas Paskasijus Morenas (Francisco Pascasio Moreno), dar žinomas kaip Peritas Morenas (Perito Moreno, 1852 m. gegužės 31 d. – 1919 m. lapkričio 22 d.) – Argentinos gamtininkas, geografas, antropologas.[1]
Gimė Buenos Airių Madero rajone. Lankė privačią mokyklą, su tėvu laisvalaikiu rinko fosilijas, įkūrė savo muziejų. Baigė San Chosė ir Katedral al Nortės kolegijas.
Nuo 1874 m. Fransiskas Morenas tyrė Patagonijos, Argentinos ir Čilės Andus, 1876 m. – Nahuel Huapi ežerą. 1877 m. vienas pirmųjų pasiekė San Martino ir Archentino ežerus. 1882–1895 m. tyrinėjo Andų rytinius šlaitus nuo 23° pietų platumos iki Magelano sąsiaurio.[1] Surinko didelę kolekciją archeologinių ir antropologinių eksponatų ir 1877 m. įsteigė muziejų Buenos Airėse. 1888–1906 m. – La Platos gamtos istorijos muziejaus direktorius. Fransiskas Morenas vienas pirmųjų ištyrė Patagonijos geografiją, gamtą, pateikė žinių apie vietos gyventojus tehuelčus (buvo jų paimtas į nelaisvę). Prisidėjo nustatant Argentinos ir Čilės valstybinę sieną.[2]
1903 m. Peritas Morenas padovanojo valstybei jam suteiktas žemes aplink Nahuel Huapi ežerą – vėliau čia įsteigtas Nahuel Huapi nacionalinis parkas. 1903–1904 m. deputatas nuo Federalinės apygardos. 1912 m. įsteigė Argentinos skautų judėjimą.[3]
1919 m. palaidotas Rekoletos kapinėse, 1944 m. perlaidotas Sentinelos saloje Nahuel Huapi ežere.
Perito Moreno garbei pavadintas Perito Moreno miestas, Perito Moreno ledynas ir Perito Moreno nacionalinis parkas pietų Argentinoje.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pietų Patagonija (La Patagonia del Sur, 1879 m.),
- Kelionė į Pietų Patagoniją, surengta remiant vyriausybei (Viaje a la Patagonia Austral emprendido bajo los auspicios del Gobierno Nacional, 1879 m.),
- Kelionė į Patagonijos Andų regioną (Viaje a la región andina de Patagonia, 1896 m.),
- Andų regiono pažinimas (Reconnaissance de la région Andine, 1897 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Moreno, Francisco Pascacio. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Adrienne Fast, Review: The Optic of the State: Visuality and Power in Argentina and Brazil by Jens Andermann"
- ↑ Francisco Pascacio Moreno, fortunecity.es