Nahuel Huapi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 41°05′ p. pl. 71°20′ v. ilg. / 41.083°š. pl. 71.333°r. ilg. / 41.083; 71.333

Nahuel Huapi
Vieta Argentinos vėliava Argentina
Plotas 550 km²
Kranto linijos ilgis 357 km
Kilmė Ledyninė
Didžiausias gylis 450 m
Išteka Limajus
Vikiteka Nahuel Huapi

Nahuel Huapi (isp. Lago Nahuel Huapi) – ežeras Argentinoje, šiaurės vakarų Patagonijoje, Neukeno ir Rio Negro provincijose. Įeina į Nahuel Huapi nacionalinio parko ribas. Ledyninės kilmės ežeras, esantis 700 m aukštyje virš jūros lygio, Anduose.

Ežeras turi 7 atšakas: Campanario, de la Tristeza, Blest, Machete, del Rincón, Última Esperanza ir Huemul. Taip pat pratakomis jungiasi su Gutjereso, Moreno, Especho ir Korentoso ežerais. Ežere gausu salų; svarbiausia – Viktorija (31 km²). Šiaurės rytinėje dalyje išteka Limajaus upė. Didžiausi pakrančių miestai: San Karlos de Bariločė, Vilja La Angostura, Nahuel Huapi, Vilja Ljao Ljao.

Ežerą 1670 m. „atrado“ jėzuitų misionieriai.

Pasak vietinių gyventojų legendų, ežere neva gyvena gigantiška vandens pabaisa Nahuelito. Buenos Airių zoologijos sodo darbuotojai atlikę išsamius tyrimus ežere jokių neįprastų gyvūnų nerado.

Ežere esančioje Huemulio (Huemul) saloje Chuano Perono nurodymu buvo atliekami branduoliniai tyrimai (Huemulo projektas).

Vaizdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]