Argentiniečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Argentiniečiai
Argentiniečiai iš La Karlotos
Argentiniečiai iš La Karlotos
Gyventojų skaičius >40 mln.
Populiacija šalyse Argentinos vėliava Argentina: ~40 mln.

Ispanijos vėliava Ispanija: 291 000
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: 224 000
Izraelio vėliava Izraelis: 48 000
Brazilijos vėliava Brazilija: 42 000

Kalba (-os) ispanų
Vėliava Flag of Argentina.svg
Religijos katalikybė
Giminingos etninės grupės urugvajiečiai, čiliečiai, ispanai, italai, kiti lotynoamerikiečiai
Commons-logo.svg Vikiteka: ArgentiniečiaiVikiteka

Argentiniečiai (isp. Argentinos) – lotynoamerikiečių tauta, gyvenanti Argentinoje. Taip pat argentiniečių gyvena kitose Amerikos valstybėse (Paragvajuje, Urugvajuje, Čilėje, JAV, Brazilijoje, Meksikoje, Kanadoje), Europoje (Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje), Australijoje. Bendra populiacija – apie 40 mln. žmonių. Kalba ispanų kalbos tarmėmis (La Platos, Kordobos, Kujo, Andų). Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai. Rasiškai dauguma argentiniečių yra baltieji, taip pat nemaža metisų.

Argentiniečių tauta ėmė klostytis po to, kai XVI a. ispanai pradėjo užkariauti Argentiną. Daugiausia maišėsi ispanai ir vietinės indėnų tautos (gvaraniai, čarujai, tehuelčai, komečingonai, kečujai ir kt.), nors metisizacijos lygis palyginus su kitomis Lotynų Amerikos šalimis išliko gana žemas. Ispanakalbės tautos branduolys susidarė pakrančių srityse, ypač aplink La Platą. Argentiniečių kalbos ir kultūros vystymuisi itin svarbūs tapo raitieji piemenys gaučai, apgyvendinę toliau nuo vandenyno esančias sritis.

XIX a. 7–8 dešimtmečiais užsibaigė argentiniečių tautos branduolio telkimasis. Tuo metu dauguma argentiniečių vertėsi gyvulininkyste, mėsos, odų pramone. Vėliau didelę įtaką padarė naujakurių, atvykusių iš Europos banga. Ypač XIX a. pab.–XX a. pr. į Argentiną atsikėlė daug europiečių – daugiausia ispanų ir italų, nors atvyko nemažai baskų, katalonų, velsiečių, vokiečių, prancūzų, rusų, serbų-kroatų, ukrainiečių, lenkų, lietuvių, anglų, airių ir kt. Dėl ateivių gausos sparčiai pradėjo augti miestai, gyvulininkystė užleido vietą grūdinei žemdirbystei. Gyventojų skaičius nuo 1,9 mln. 1869 m. šoktelėjo iki 7,9 mln. 1914 m. (tuo metu trečdalis Argentinos gyventojų buvo imigrantai arba tiesioginiai jų palikuonys). Atvykėliai ženkliai pakeitė argentiniečių kultūrą, ypač pampose, kur kėlėsi dauguma naujakurių. XX a. vid. imigracijos bangai atslūgus, prasidėjo vidinė migracija – Argentinos atokesnių provincijų gyventojai (didele dalimi metisai, indėnai) ėmė keltis į Buenos Aires ir kitus La Platos miestus, kur įsiliejo į europietiško pagrindo argentiniečių kultūrą. Argentinos pasienių kultūras nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio ženkliai pradėjo veikti paragvajiečių, čiliečių, bolivijiečių migracija.

Argentiniečių kultūra, ypač kaimiškose, vidinių provincijų vietovėse nevienalytė, patyrusi ryškias vietos indėnų kultūrų įtakas. Išskiriama keletas etnografinių Argentinos sričių – šiaurės vakarų, šiaurės rytų, pietų. Priklausomai nuo vietinių indėnų kultūrų išlikę amatai – šiaurės vakaruose audžiami kilimai, apklotai, išdirbama oda, šiaurėje – žiedžiami moliniai indai, pinami sombrerai, pampose – raižomi kaulai, oda, Tarpupyje išvystyta medžio drožyba, keramika, šiaudų ir kaulo dirbinių gamyba. Gaučai išlaikę turtingą folklorinę tradiciją.

Tradicinis argentiniečių ūkininkų būstas statomas iš degintų plytų. Skurdžiai gyvenantieji renčiasi būstus iš faneros, gofruotos skardos. Anduose ir jų pašlaitėse statomi būstai iš plaušplyčių, dengti čerpiniais stogais, su atskirai įrengta virtuve ar židiniu. Vietomis (ypač šiaurėje) išlikę būstų, pastatytų iš žardžių, karčių, dengtų šiaudų ar sausos žolės stogu. Vidinių provincijų gaučai išlaikę liaudies rūbų detalių (įvairūs pončai, raugtos odos batai, plačiabrylės skrybėlės).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Аргентинцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.