Francesco Francia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Frančesko Frančijos portretas (Giorgio Vasari „Le Vite“ iliustracija, 1568 m.)

Frančeskas Raibolinis, pramintas Frančija (it. Francesco Francia, tikr. Francesco di Marco di Giacomo Raibolini, apie 14501517 m. gegužės 5 d.) – italų renesanso dailininkas ir auksakalys iš Bolonijos.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Frančeskas Raibolinis gimė apie 1450 m. Dzola Pedroza miestelyje prie Bolonijos. Jo tėvas buvo medžio drožėjas, pats Frančeskas pasirinko auksakalio menininko kelią. Buvo susijęs su Frančesko Skvarčionės mokykla. Savo pravardę, Frančija, pasirinko nuo auksakalystės mokytojo meistro, kuris buvo prancūzas. Apie 1480 m. jis buvo pripažintu auksakaliu Bolonijoje, dirbo miestą faktiškai valdžiusiai Bentivoljo (Bentivoglio) giminei kurdamas medalius, skydų ornamentus ir pan. Spėjama, kad Frančeskas Frančija tapytojo kelią pradėjo paveiktas 1483 m. į Boloniją atvykusio jaunesnio Lorenco Kostos, kuris supažindino jį su Feraros dailės mokykla, savo mokytojo Erkolės de Roberčio kūryba. Abu menininkai dažnai dirbdavo ties projektais Bolonijoje kartu.

Pirmieji Frančijos tapybos darbai datuojami apie 1490 m. Pirmasis išlikęs darbas yra 1494 m. nutapytas altorinis paveikslas „Madonna Felicini“. Ilgainiui jis tapo gerai žinomu dailininku apylinkėse. Su Lorencu Kosta dirbo San Giacomo Maggiore bažnyčioje ir gretimais esančioje Šv. Secilijos oratorijoje. 1506 m. Frančeskas Frančija pabuvojo Mantujoje, kur susipažino su Perudžino ir Rafaelio darbais. Jų įtakotas Frančija vėlesniais metais sukūrė geriausiais vertinamus savo darbus. Pasakojama, kad Frančija buvo tapęs žymiu dailininku ir susirašinėjo su Rafaeliu (nei vienas toks laiškas nėra išlikęs). 1515 m. Rafaelis nusiuntė savo paveikslą „Šv. Secilija“ (šiuo metu Nacionalinėje Bolonijos pinakotekoje) į Boloniją pagal vieną užsakymą ir paprašė Frančijos pasirūpinti jo patalpinimu bažnyčioje. Frančeskas Frančija, pamatęs paveikslą, esą buvo visiškai priblokštas Rafaelio meistriškumo, kad jį apėmė depresija dėl savo paties talento menkavertiškumo, dėl ko jis mirė po kelių dienų. Šiuolaikinių tyrinėtojų nuomone, ši versija greičiau yra Dž. Vazario prasimanymas. Frančeskas Frančija mirė 1517 m. gegužės 5 d. Bolonijoje, jo du sūnūs, Džakomas ir Džulijus, tapo dailininkais.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka