Fotošautuvas
Fotošautuvas (rus. Фоторужьё; vok. fotografisches Gewehr; pranc. Fusil photographique) – specialus fotoaparatas, skirtas fotografuoti įrėmus į petį, su ilgo židinio objektyvu. Tokie fotoaparatai naudojami fotografuoti tolimus objektus lauko sąlygomis (fotomedžioklė, fotoreportažai, fotožvalgyba…). Fotografuojant fotošautuvas laikomas kaip šautuvas ar karabinas. Fotoaparato užraktas veikia nuspaudus nuleistuką. Paprastai turi mechanizmą, palengvinantį spartų ryškumo nustatymą.
Paprastai fotošautuvas tai fotoaparatas (dažniausiai – veidrodinis), kuris:
- įtaisytas ant apsodo, panašaus į šautuvo apsodą,
- konstrukcija primena pistoletinį karabiną – turi pistoletinę rankeną ir petinę atramą.
Pirmieji fotošautuvo tipo įtaisai buvo sukonstruoti XIX a. pabaigoje:
- 1882 m. Prancūzijoje tai buvo Etjenas Žiulis Mare (Etienne-Jules Marey),[1]
- 1885 m. D. Britanijoje – Sendsas ir Hanteris (Sands & Hunter), 1892 m. – Lourensas (Lawrance).[1][2]
1915 m. kompanija Thornton-Pickard pagal D. Britanijos aviacijos užsakymą sukūrė fotokulkosvaidį. Ji juostelinį fotoaparatą įmontavo į Liuiso kulkosvaidžio vamzdžio gaubtą. Šis įtaisas buvo naudojamas šaulių mokymui.[1]
Prieš 1936 m. Olimpines žaidynes kompanija Leica išleido nedidelę partiją fotošautuvų Leica Telephoto Assembly Rifle. Vienas šio modelio fotošautuvas atiteko Ernestui Hemingvėjui.[3]
Iš vėlesnių laikų modelių žinomiausi tarybiniai fotošautuvai Fotosnaiper (rus. Фотоснайпер), kuriuos gamino Krasnogorsko mechanikos gamykloje (rus. Красногорский механический завод, КМЗ). Pirma nedidelė „Fotosnaiperių“ serija buvo pagaminta 1937 m. Valstybiniame optikos institute, o vėliau tas pats modelis, bet jau pavadintas FS-2 (rus. ФС-2) imtas gaminti Kransogorsko gamykloje. 1944–1945 m. FS-2 buvo įtaisas, kurį sudarė patobulintas tolimatinis fotoaparatas FED su veidrodiniu vaizdo ieškikliu priedėliu, objektyvas Tair-2 (rus. Таир-2) (židinio nuotolis 300 mm, santykinė apertūra 1:4,5) ir medinis šautuvo tipo apsodas. FS-2 buvo gamintas ginkluotosioms pajėgoms ir oficialiai vadinosi „rankinis fotožvalgybos įtaisas“. „Fotosnaiperyje FS-3“ (1965–1982 m.) buvo naudojamas veidrodinis fotoaparatas Zenit-ES (fotoaparato Zenit-E variantas su papildomu nuleidžiamuoju mygtuku apatiniame paviršiuje, kad fotoaparatą būtų legviau sujungti su fotošautuvo nuleidimo sistema) ir objektyvas Tair-3FS (židinio nuotolis 300 mm, santykinė apertūra 1:4,5, difragma su spyruokline pavara, kurią reikia iš anksto užvesti). Apsodas metalinis, su pistoletine rankena. Kamerą buvo galima nuimti nuo apsodo ir naudoti atskirai su bet kokiu suderinamu objektyvu (į fotošautuvo komplektą įeidavo ir objektyvas Helios-44-2). FS-3 ir vėlesni Krasnogorsko „Fotosnaiperių“ modeliai buvo skirti civiliams vartotojams.
Tarybų Sąjungoje fotošautuvų konstravimas ir gaminimas buvo gana populiari fotografijos mėgėjų techninės kūrybos sritis.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Cameras in Disguise. Shire Library. – Osprey Publishing, 2005, ISBN 0747806373, 9780747806370
- Артюхов А. Я. Об улучшении фотоснайпера //Советское фото, 1971, № 7.
- Артюхов А. Я. Фоторужье ФРАМ-11 // Советское фото, 1962, № 12.
- Артюхов Г. Я. Фоторужье. // Советское фото, 1975, № 4-5.
- Беликов Б. Как сделать фоторужье. //Советское фото, 1959, № 6
- Белов В. Телефотоснайпер.//Моделист-конструктор, 1969, № 4, с. 15
- Бескурников А. Фоторужье. Приложение к журналу Юный техник, 1963, № 15
- Мариковский П. И. Охота с фотоаппаратом. – Алма-Ата, Кайнар, 1965
- Мухин И. Фотоохота. 2-е изд. – М., 1980.
- Успенский Э. Н. Дядя Фёдор, пёс и кот. – М.:АСТ, 2013, ISBN 978-5-17-046200-1
- Яровицкий П. Самодельные фоторужья. // Охотничьи просторы, вып. 36