Pereiti prie turinio

Michel Platini

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Michel Platini
Asmeniniai duomenys
Pilnas vardasMichel François Platini
Gimimo data 1955 m. birželio 21 d. (69 metai)
Gimimo vieta ŽefasPrancūzija
Ūgis1,78 m
PravardėPlatoche, Le Roi (Karalius),
Michel Twatini
Klubai
Dabar žaidžia baigęs karjerą
Pozicija Atakuojantis saugas
Jaunimo klubai
1966–1972
AS Joeuf
Profesionalūs klubai*
1972–1979
1979–1982
1982–1987
AS Nancy
Saint-Étienne
Juventus
Iš viso
181 0(98)
104 0(58)
147 0(68)
432 (224)
Nacionalinė komanda**
1976–1987Prancūzija Prancūzija072 0(41)
Treniruotos komandos
1988–1992 Prancūzija Prancūzija


** Nacionalinės komandos pasirodymų ir
įvarčių duomenys {{{ntupdate}}}.

Mišelis Fransua Platini (g. 1955 m. birželio 21 d. Žefe, Prancūzijoje) – futbolininkas, treneris, dabartinis UEFA prezidentas. Su Prancūzijos rinktine laimėjo 1984 m. Europos futbolo čempionatą. Buvo išrinktas geriausiu žaidėju, bei pelnė daugiausia įvarčių. Jis dalyvavo 1978 m., 1982 m., 1986 m. Pasaulio futbolo čempionatuose.

Platini ketverius metus buvo Prancūzijos rinktinės treneris. Perorganizavo 1998 m. pasaulio futbolo čempionatą vykusi Prancūzijoje. Taip pat buvo FIFA techninės plėtros komiteto narys, bei Prancūzijos futbolo federacijos vice prezidentas.

Futbolininko karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trenerio karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. lapkričio 1 d. pakeitus Henri Michel tapo Prancūzijos rinktinės vyr. treneriu. Su rinktine pateko į 1992 m. Europos čempionatą vykusi Švedijoje. Laimėjus visas aštuonerias varžybas, įskaitant išvykas į Ispaniją, bei Čekoslovakiją, leido patekti į grupės varžybas. Po devyniolikos nepralaimėtų varžybų, tapo favoritais, bet po pirmo rato buvo pašalinti iš varžybų. Platini pasitraukė iš vyr. trenerio pareigų. Nepaisant nesėkmei buvo pripažintas metų treneriu.

UEFA prezidentas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. liepą viešai patvirtino, kad dalyvaus UEFA prezidento rinkimuose. 2007 m. sausio 26 d. Diuseldorfe laimėjo rinkimus, pakeisdamas prieš tai 16 metų vadovavusi Lennart Johansson.

4 kartus oficialiai lankėsi Lietuvoje (Vilniuje surengtas UEFA vykdomojo komiteto posėdis)[1].

Dalyvavimas čempionatuose

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čempionatas Rinktinės vieta Sužaidė
rungtynių
Įvarčiai 0Geltonos kortelės0 0Raudona kortelė už 2 geltonas0 0Tiesioginė raudona kortelė0
Pasaulio čempionatai
Argentina 1978 I etapas 3 1 1 0 0
Ispanija 1982 4 vieta 5 2 0 0 0
Meksika 1986 3 vieta 6 2 0 0 0
Žemyno čempionatai
Prancūzija 1984 1 vieta 5 9 0 0 0
  • 1976 m.:
    • Prancūzų sporto žurnalo France Football – Prancūzijos metų žaidėjas;
  • 1977 m.:
    • Prancūzų sporto žurnalo France Football – Prancūzijos metų žaidėjas;
    • L’Équipe laikraščio Prancūzijos čempionų čempionas;
  • 1979 m.:
    • Išrinktas į FIFA XI žaisti prieš Argentiną;
  • 1982 m.:
    • Išrinktas į Europos rinktinę žaisti prieš FIFA XI, UNICEF labdaros rungtynėse;
  • 1983 m.:
    • Serie A (Italijos futbolo lygos divizionas) daugiausia įvarčių (16) pelnęs žaidėjas;
    • Coppa Super klubų turnyro žaidėjas:
    • Chevron apdovanojimas (geriausias įvarčių koeficientas Italijos lygoje);
    • Europos metų futbolininkas:
    • Onze d’Or apdovanojimas (metų žaidėjas);
  • 1984 m.:
    • Serie A (Italijos futbolo lygos divizionas) daugiausiai ivarčių (20) pelnęs žaidėjas;
    • Europos čempionato turnyro žaidėjas:
    • Europos čempionato metu daugiausiai įvarčių pelnęs žaidėjas (9);
    • Europos metų futbolininkas:
    • Guerin Sportivo žurnalo Italijos čempionato žaidėjas;
    • L’Équipe laikraščio Prancūzijos čempionų čempionas:
    • Onze d’Or apdovanojimas (metų žaidėjas);
    • Pasaulio futbolo žurnalo metų žaidėjas;
  • 1985 m.:
    • Serie A (Italijos futbolo lygos divizionas) daugiausia įvarčių (18) pelnęs žaidėjas;
    • Chevron apdovanojimas (geriausias įvarčių koeficientas Italijos lygoje):
    • Garbės legiono riteris;
    • Onze d’Or apdovanojimas (metų žaidėjas):
    • Tarpžemyninės taurės finalas, varžybų žaidėjas;
    • Pasaulio futbolo žurnalo metų žaidėjas;
  • 1987 m.:
  • 1988 m.:
    • Garbės legiono pareigūnas;
  • 1991 m.:
    • El País laikraščio Europos metų treneris;
    • Pasaulio futbolo žurnalo metų treneris;
  • 1992 m.:
  • 2003 m.:
    • Artemio Franchi prizas;
  • 2004 m.:
  • 2007 m.:
    • Išrinktas UEFA prezidentu.

Klubiniai pasiekimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautiniai pasiekimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Tournon Philippe, Platini, le football en fête, Paryžius, Alta Sport, 1977 m.;
  • Collectif, Michel Platini: l’album photos, Paryžius, PAC, 1982 m. gruodis;
  • „Michel Platini : Ma vie comme un match“, 1987 m.
  1. „UEFA vadovas – prieš pinigų diktatą“ POŽIŪRIS. Romantiku aikštėje vadintam M. Platini futbolas – aistra, o ne verslas M. Platini: „Esu labai reiklus vadovas ir kietai ginu futbolo vertybes.” Giedrius Janonis, LR korespondentas, M. Kulbio nuotr. 2009-07-02