Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga
Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga – Lietuvos profesinė organizacija, veikusi 1918–1940 m., 1918–1928 m. Lietuvos matininkų sąjunga.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuviai matininkai pirmą kartą į legalią Lietuvių matininkų sąjungą susibūrė 1917 m. Petrograde, Veisbruto spaustuvėje lietuviškai išspausdinti 37 straipsnių sąjungos įstatai. Sąjunga turėjo apie 20 narių. Pirmasis jos pirmininkas buvo Jonas Raupys. 1918 m. rudenį šios sąjungos veikla nutrūko, pasibaigus karui lietuviai pradėjo grįžti į tėvynę. 1918 m. lapkričio 12 d. Jonas Raupys sušaukė steigiamąjį Matininkų sąjungos susirinkimą, kuriame dar dalyvavo Mikas Dauknys, Vincas Satkevičius, Balys Jakutis, Teodoras Savickas ir Vasilius Prozorovas. Iki 1918 m. gruodžio 28 d. vyko parengiamieji organizacinės komisijos sąjungai įkurti darbai, į kuriuos aktyviai įsijungė inžinierius Stasys Dirmantas, V. Račkauskas ir kiti žemės tvarkytojai. Pirmuosius sąjungos įstatus Kauno apskrities viršininkas patvirtino 1920 m. sausio 27 d. (rejestro Nr.18). Įkurtos sąjungos svarbiausias tikslas ir rūpestis buvo įkurti Žemės tvarkymo departamentą, surengti matininkų kursus, atgauti iš Rusijos archyvus ir instrumentus. 1928 m. birželio 30 d. visuotiniame Lietuvos matininkų profesinės sąjungos suvažiavime buvo pakeisti sąjungos įstatai ir sąjunga pavadinta Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga.[1]
1918 m. sąjungoje buvo 14 narių, 1920 m. – 70, 1923 m. – 170, 1927 m. – 216, 1928 m. – 114, 1929 m. – 115.[2] 1938 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga turėjo 360 narių, fotografijos, meno, intelektinio lavinimosi ir geodezininkų sekcijas. Rūpinosi narių kultūriniais reikalais, kartu su Lietuvos fotomėgėjų sąjunga rengė fotografijų konkursus, parodas, 1926–1928 m. leido žurnalą „Matininkas“ (iki 1928 m. balandžio mėn. pasirodė 7 numeriai, iš viso 3000 egzempliorių), 1928–1929 m. – „Matininkų ir kultūrtechnikų balsas“, 1929–1940 m. – „Žemėtvarka ir melioracija“, 1938 m. įsteigė knygyną. TSRS okupacijos metais veiklą nutraukė. 1989 m. atkurta ir pavadinta Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga.[3]
Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vincas Satkevičius – 1918 m., 1920–1921 m.
- Stasys Dirmantas – 1919 m.
- V. Račkauskas – 1919–1920 m.
- Mikas Dauknys – 1921–1922 m.
- Feliksas Daugėla – 1922–1923 m.
- Liudas Alseika – 1923–1924 m., 1927 m.
- Zenonas Bačelis – 1924–1925 m.
- Stasys Renigeris – 1925–1926 m., 1928–1929 m.
- P. Rogalskis – 1926–1927 m.
- Vincas Balčiūnas-Barzda – 1927 m.
- J. Šakočius – 1928 m.
- M. Chmieliauskas – 1929–1940 m.
- Adolfas Guogis – 1940 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga Archyvuota kopija 2008-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos istorija Archyvuota kopija 2008-09-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Antanas Miknius. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 268 psl.