Ečmiadzino katedra

Ečmiadzino katedra
Pasaulio paveldo sąrašas
Ečmiadzino katedra
Vieta	Armėnija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1011
Regionas**	Europa
Įrašymo istorija
Įrašas	2000  (24 sesija)
Ečmiadzino katedra šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Ečmiadzino katedra
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Ečmiadzino katedra (arm. Մայր Տաճար Սուրբ Էջմիածին Mayr Tajar Surb Ejmiatsin) – IV a. armėnų bažnyčia Vaharšapato mieste, Armėnijoje. Tai seniausia valstybės pastatyta bažnyčia pasaulyje. Ečmiadzino katedra yra centrinė Armėnų apaštališkoji bažnyčios katedra. Ji įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Bažnyčios pirmą baziliką pastatė Šv. Grigalius Švietėjas 301–303 m., kai Armėnija tapo pirma krikščioniška šalimi pasaulyje. Grigalius pakrikštijo karalių Tiridatą III Armėną ir jo dvariškius.

Pagal V a. armėnų analus, Šv. Grigaliui vizijoje pasirodė Kristus, besileidžiantis iš dangaus ir su auksiniu kūju trenkiantis į žemę, kad parodytų, kur pastatyti bažnyčią. Todėl patriarchas bažnyčiai ir miestui suteikė Ečmiadzino vardą, kuris reiškia „vieta, kur Vienintelis Kūrėjas nusileido“.

480 m. Vahanas Mamikonianas, Sasanidų paskirtas Armėnijos valdytoju, įsakė apgriuvusią baziliką pakeisti nauja kryžiaus formos bažnyčia.

618 m. medinį kupolą pakeitė akmeninis, paremtas 4 stulpais, arkomis sujungtais su išorinėmis sienomis. Dabartinė katedra atrodo panašiai.

Freskos viduje ir ekstravagantiškos rotondos aplink apsides atsirado XVIII a. pradžioje. Triaukštė varpinė pastatyta 50 metų anksčiau.

Katedra turėjo didžiausią viduramžių rankraščių kolekciją, bet jie buvo perduoti matenadaranui Jerevane.

Galerija

• 
  Senovės Vaharšapatas
• 
  Katedros įėjimas
• 
  Išorės reljefo detalė
• 
  Varpinė