Šarmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šarmai – stiprios bazės, tai vandenyje tirpūs metalų hidroksidai. Prie jų taip pat kartais priskiriami mažai tirpūs vandenyje kalcio, magnio, bario ir amonio hidroksidai, kadangi jie stiprios, nors ir mažai tirpios bazės.

Šarmams būdingos šios savybės:

  • vandens tirpaluose yra OH- jonų;
  • nautralizuoja rūgštis;
  • slidūs;
  • kartūs;
  • keičia indikatorių spalvą;
  • tirpina riebalus.

Tirpūs šarmai gaunami šarminiams metalams reaguojant su vandeniu – susidaro šarmas ir išsiskiria vandenilio dujos: 2Li(k) + 2H2O —> 2LiOH(aq) + H2(d) arba aktyvių metalų chlorų elektrolizės būdu. Neskyla aukštoje temperatūroje, ardo daugelį organinių medžiagų, reaguoja su riebalais.

Netirpūs šarmai gaunami druskai reaguojant su tirpiu šarmu – susidaro netirpus šarmas ir druska su tokiu pačiu metalu, kaip bazėje.

Tirpūs šarmai reaguoja su rūgštiniais oksidais (SO2, NO2, CO2 ir pan.). Susidaro vanduo ir druska, sudėtinė medžiaga, kurioje metalo jonai susijungę su rūgšties liekana. Šarmai reaguoja su rūgštimis ir jas neutralizuoja (išsiskiria šiluma). Susidaro druska ir vanduo. Taip pat šarmai reaguoja ir su tirpiomis druskomis, jeigu susidaro netirpi druska.

Netirpūs šarmai reaguoja su rūgštimis – susidaro druska ir vanduo. Kaitinami skyla į metalo oksidą ir vandenį. Nereaguoja su druskomis, daugeliu organinių medžiagų, rūgštiniais oksidais.

Šarmo pavadinimo kilmė greičiausiai susijusi su senovinėmis kosmetinėmis priemonėmis, kadangi šarmai seniau buvo vartojami vietoj muilo ar šampūno.