Estų raudonieji šauliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Estų raudonieji šauliai (est. Eesti Punased Kütid, rus. Красные эстонские стрелки) – Raudonosios Armijos daliniai, suformuoti iš estų ir 1918 m. dalyvavę mūšiuose su Vokietijos imperijos kariuomene Estijos teritorijoje ir su Estijos armija 1918-1919 m. Estijos nepriklausomybės kare bei kariavę Rusijos pilietiniame kare.

Estijos istoriografijoje šie daliniai dar vadinami estų šaulių pulkais (est. Eesti kütiväed), o tarybinėje ir Rusijos istoriografijoje – raudonieji estų pulkai (rus. красные эстонские полки) ir estų komunistiniai pulkai (rus. эстонские коммунистические полки).

Pirmų estų dalinių suformavimas Raudonojoje Armijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. kovo 12 d. Petrograde imtas formuoti Revelio estų komunistinis atskirasis batalionas (rus. Ревельский эстонский коммунистический отдельный батальон''), kuris tų pačių metų rugpjūtį pervadintas į 1-ąjį Revelio estų komunistinį šaulių pulką (rus. 1-й Ревельский эстонский коммунистический стрелковый полк).
Tais pačiais metais buvo suformuoti ir:

  • Jurjevo estų komunistinis pulkas (rus. Юрьевский эстонский коммунистический полк), pavadintas pagal rusišką Tartu miesto pavadinimą.
  • 14-asis Narvos estų komunistinis pulkas (rus. 14-й Нарвский эстонский коммунистический полк).
  • 2-asis Felino estų komunistinis pėstininkų pulkas (rus. 2-й Феллинский эстонский коммунистический пехотный полк), pavadintas pagal rusišką Viljandžio miesto pavadinimą. 1919 m. pulkas perorganizuotas į 2-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (rus. 2-й Эстляндский коммунистический стрелковый полк).

Estų komunistiniai pulkai Narvos kautynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. lapkričio 28 d. estų komunistiniai pulkai dalyvavo Narvos kautynėse, kur kovėsi prieš Vokietijos armijos 405-ojo pulko dalinius, neseniai imto formuoti Estijos 1-ojo pėstininkų pulko dalinius bei Kaitseliit Narvos draugovės savanorius. Kautynėse žuvo apie 80 raudonarmiečių, daugiausia iš Felino komunistinio pulko. Žuvusiųjų tarpe buvo ir Jaanas Sihveris - estų komunistinių pulkų Revoliucinės karo tarybos organizatorius ir narys, RKP(b) estų sekcijų CK narys.[1]. Kautynės už Narvą buvo pradžia Raudonosios Armijos puolamosios operacijos, kurios tikslas buvo atkurti Estijoje tarybų valdžią, puolančios Vokietijos armijos nuverstą 1918 m. vasarį. Šiuolaikinėje Estijos istoriografijoje kautynės už Narvą yra laikomos Estijos nepriklausomybės karo pradžia.

Estų komunistinių pulkų reorganizavimas ir Estijos Raudonosios Armijos sukūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Estliandijos armija.

Raudonajai Armijai užėmus Narvą buvo paskelbta, kad įkuriama Estliandijos darbo komuna (Estijos tarybų respublika). Jos ginkluotosiomis pajėgomis tapo Estijos Raudonoji Armija, sukurta iš estų komunistinių pulkų.

1919 m. vasario-gegužės mėnesiais Estijos Raudonosios Armijos štabo viršininku buvo Augustas Korkas, Iki tol nuo 1918 m. gruodžio A. Korkas buvo kariniu konsultantu prie Estijos darbo komunos Gynybos liaudies komisariato.

1919 m. estų komunistiniai pulkai buvo reorganizuoti į:

  • 1-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 1-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką)
  • 2-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (buvęs 2-asis Felino estų komunistinis pėstininkų pulkas; vėliau pervadintas į 2-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką)
  • 3-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 3-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką)
  • 4-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 4-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką, 1919-1920 m. buvo 6-osios šaulių divizijos 1-osios brigados dalis)
  • 5-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 5-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką, o dar vėliau tapo 406-uoju pulku, įėjusiu į 46-osios šaulių divizijos 136-ąją brigadą)
  • 6-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 6-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką)

Estijos Raudonosios Armijos uniforma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Estų raudonieji šauliai nešiojo uniformą, besiskyrusią nuo įprastinės raudonarmiečių uniformos. Užėmus Narvą „Krenholmo manufaktūros“ sandėliuose buvo aptikta 4 mln. aršinų (18 tūkst. pūdų) audinio, iš kurio ir buvo siuvamos estų raudonarmiečių uniformos.[2] Uniformą sudarė blyškiai žali bridžiai, palaidinės, kurias buvo galima nešioti atsegta apykakle, apsiaustas nuo lietaus ir panamos tipo kepurės. Kavaleristų bridžiai buvo su raudonais lampasais, jie avėdavo botfortus, o pėstininkai – kragus. Palaidinių apykaklės buvo dviejų rūšių.

Pasitraukimas iš Estijos ir kariavimas Rusijos teritorijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. sausio 7 d. prasidėjo bendras Estijos armijos ir baltagvardiečių Šiaurės vakarų armijos puolimas (vadas generolas Nikolajus Judeničius), kurį rėmė Antantė. Po savaitės puolimo buvo užimtas Jurjevas (Tartu), sausio 19 d. – Narva, kuri buvo laikinoji Estliandijos darbo komunos sostinė.
1919 m. sausį estų komunistiniai pulkai ir DVRA 7-osios armijos būriai buvo išstumti už Estijos ribų.

1919 m. birželio 5 d. Lugoje (pagal kitus duomenis - Stara Rusoje) Komunos taryba paskelbė apie Estliandijos darbo komunos likvidavimąsi. Estliandijos Raudonoji Armija buvo pertvarkyta į Estų šaulių brigadą.

1919 m. rugpjūtį Estų šaulių brigada kartu su 10-ąja šaulių divizija, 11-osios šaulių divizijos 1-ąja ir Suvestine brigadomis, taip pat su 3-ios šaulių divizijos 2-ąja brigada dalyvavo mūšiuose ties Pskovu. Šiuose mūšiuose Raudonosios Armijos priešininku buvo Estijos armija ir generolo Judeničo baltagvardiečių Šiaurės vakarų armija. Lemiantį vaidmenį užimant Pskovą suvaidino 2-asis ir 5-asis estų komunistiniai pulkai.

Keli estų komunistiniai pulkai kovėsi Rusijos pilietiniame kare prieš Kolčiako armiją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Советско-эстонская война 1918-1920 гг.
  2. Маамяги В.В. В огне борьбы (Красные эстонские стрелки).- М.: Мысль, 1987. с.106-107.