Erikas Dunskus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Erich Dunskus)

Erikas Adolfas Dunskus (vok. Erich Adolf Dunskus; 1890 m. liepos 27 d. Pilkalnyje, Rytprūsiai – 1967 m. lapkričio 25 d. Hagene, Šiaurės Reinas-Vestfalija) – iš lietuvininkų kilęs Vokietijos teatro ir kino aktorius, vaidinęs kone 150-tyje filmų ir apie 3500 kartų pasirodęs Berlyno teatrų scenose. Be to, įgarsino daugiau nei 600 filmų ir televizijos pastatymų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įgijęs vaistininko padėjėjo diplomą, 1914 m. pradžioje emigravo į JAV. Tais pačiais metais kilo Pirmasis pasaulinis karas ir jis nusprendė grįžti atgal. Su neutralia Nyderlandų vėliava per Lamanšą plaukiantį keleivinį laivą prancūzų kariškiai sustabdė ir Eriką Dunskų, kaip ir kitus vokiečius, nusiuntė internuotojų stovyklon Prancūzijoje. Šioje įkalinimo įstaigoje jis praleido vienerius metus, joje susipažino su Georgu Vilhelmu Pabstu – vieno iš keturių vokiškakalbių teatrų Niujorke režisieriumi. Internuotų asmenų stovykloje G. V. Pabsto sukurti spektakliai E.Dunskui paliko gilų įspūdį ir vėliau privertė pakeisti profesiją.

Galiausiai jam pavyko per Šveicariją sugrįžti į Vokietiją, gimtojoje šalyje Erikas Dunskus buvo pašauktas į kaizerinę kariuomenę. Tarnavo felčeriu Rytų, o vėliau – Vakarų frontuose, po vienos priešininkų dujų atakos buvo stipriai traumuotas. Karo pabaigą sutiko būdamas kareiviškose atostogose Vokietijoje.

Nuo 1918 m. Emanuelio Reicherio įkurtoje Dramos meno aukštojoje mokykloje Berlyne mokėsi aktorystės. Vaidino Valstybės teatre Eizenache ir kt., o nuo 1925 m. – Prūsijos valstybiniame teatre Berlyne. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūrė Rytų Berlyne, dalyvaudavo Vokiečių teatro spektakliuose. Vėliau pervažiavo į Vakarų Berlyną, vaidindavo Šilerio ir Schlosspark teatrų scenose.

Nuo 1930–tųjų metų pagrindiniuose ir antraeiliuose vaidmenyse buvo matomas beveik visuose garsios vokiečių kino studijos „Ufa“ filmuose. Tarpukaryje Erikui Dunskui teko pasirodyti ir kino aikštelėje gimtuosiuose Rytprūsiuose: 1938 m. Vėluvoje buvo sukama meninė juosta apie pavydų prekybininką Vilhelmą Steputaitį (vok. Steputat & Co).[1] Aktorius į patikėtą pagrindinį vaidmenį artimoje jam filmuojamoje aplinkoje įsijautė nesunkiai, bendrauti teko įprastu tam kraštui vokiečių kalbos dialektu. Didelio populiarumo sulaukė po Antrojo pasaulinio karo nufilmuota juosta apie karo pabėgėlius iš Rytprūsių „Naktis nusileido ant Gotenhafeno“ (vok. Nacht fiel über Gotenhafen), E.Dunskus joje sukūrė Tėvo vaidmenį. [2]

Gyvenimo pabaigoje jis su žmona persikėlė į Liubeką, o po to į Hageną, kur ir mirė.

Filmografija (pasirinktinai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Maria Stuart (1927 m.)
  • Spiel um den Mann (1929 m.)
  • Der König von Paris (1930 m.)
  • Bobby geht los (1931 m.)
  • Der Geheimagent (1932 m.)
  • Ein Unsichtbarer geht durch die Stadt (1933 m.)
  • So endete eine Liebe (1934 m.)
  • Glückspilze (1935 m.)
  • Das Mädchen Johanna (1935 m.)
  • Mazurka (1935 m.)
  • Das Mädchen vom Moorhof (1935 m.)
  • Schloß Vogelöd (1936 m.)
  • Stadt Anatol (1936 m.)
  • Allotria (1936 m.)
  • Savoy-Hotel 217 (1936 m.)
  • [Kapriolen (1937 m.)
  • Condottieri (1937 m.)
  • Die göttliche Jette (1937 m.)
  • Der Mann, der Sherlock Holmes war (1937 m.)
  • Der zerbrochene Krug (1937 m.)
  • Ein Volksfeind (1937 m.)
  • Der Blaufuchs (1938 m.)
  • Steputat & Co. (1938 m.)
  • Der unmögliche Herr Pitt (1938 m.)
  • Sergeant Berry (1938 m.)
  • Das Leben kann so schön sein (1938 m.)
  • Der Schritt vom Wege (1939 m.)
  • Robert Koch, der Bekämpfer des Todes (1939 m.)
  • Ihr erstes Erlebnis (1939 m.)
  • Komödianten (1941 m.)
  • Friedemann Bach (1941 m.)
  • Blutsbrüderschaft (1941 m.)
  • Jakko (1941 m.)
  • Annelie (1941 m.)
  • Hände hoch! (1942 m.)
  • Die große Liebe (1942 m.)
  • Symphonie eines Lebens (1942 m.)
  • Paracelsus (1943 m.)
  • Altes Herz wird wieder jung (1943 m.)
  • Die goldene Spinne (1943 m.)
  • Münchhausen (1943 m.)
  • Sommernächte (1944 m.)
  • Das Hochzeitshotel (1944 m.)
  • Unter den Brücken (1945 m.)
  • Shiva und die Galgenblume (1945 m., nepabaigtas)
  • Der Scheiterhaufen (1945 m.)
  • Peter Voss, der Millionendieb (1946 m.)
  • Kein Platz für Liebe (1947 m.)
  • … und über uns der Himmel (1947 m.)
  • Morituri (1948 m.)
  • 1-2-3 Corona (1948 m.)
  • Und wieder 48 (1948 m.)
  • Der große Mandarin (1948 m.)
  • Das Mädchen Christine (1949 m.)
  • Träum' nicht, Annette! (1949 m.)
  • Die Kuckucks (1949 m.)
  • Quartett zu fünft (1949 m.)
  • Unser täglich Brot (1949 m.)
  • Der Kahn der fröhlichen Leute (1950 m.)
  • Melodie des Schicksals (1950 m.)
  • Wenn abends die Heide träumt (1952 m.)
  • Rote Rosen, rote Lippen, roter Wein (1953 m.)
  • Mein Vater, der Schauspieler (1956 m.)
  • Nacht fiel über Gotenhafen (1959 m.)
  • Tausend Sterne leuchten (1959 m.)
  • Marili (1959 m.)
  • Der letzte Zeuge (1960 m.)
  • Stahlnetz (1961 m.)
  • Barbara (1961 m.)
  • Hafenpolizei (1964 m.)
  • Gewagtes Spiel (1966 m.)
  • Spätsommer (1966 m.)

Vaidinimai radijuje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Budėtojas Rudolf Bayro spektaklyje „Agamemnon turi mirti“ – (režisierius Hansas Konradas Fišeris, Laisvojo Berlyno Radijas (SFB), 1955 m.)
  • Dyterio Maišnerio spektaklyje „Kelyje į D.“ – (režisierius Kurtas Getce–Pfliugas, Laisvojo Berlyno Radijas (SFB), 1958 m.)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]