Elnių salos kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Elnių salos kapinynas (rus. Оленеостровский могильник) – vienas didžiausių Europos akmens amžiaus archeologijos paminklų Onegos ežero Elnių salos (Karelija, Rusijos Federacija) šiaurinėje dalyje.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elnių salos kapinyną 19361938 m. tyrinėjo Vladislovas Raudonikas. Ištirta daugiau kaip 170 kapų, iš jų 16 dvigubų, 3 trigubi. Mirusieji laidoti 0,6-1,2 m gylyje, aukštielninki (kai kurie suriesti), galva į rytus, su įkapėmis. Kapinyno šiaurinėje dalyje 4 mirusieji palaidoti stati, piltuvo pavidalo 1,3-1,8 m gylio duobėse. Dauguma mirusiųjų apiberti ochra.

Įkapės: vyrų kapuose – dažniausiai medžioklės įrankiai ir ginklai (akmens ir kaulo antgaliai, kauliniai žeberklai, durklai, kabliukai, skalūno peiliai), moterų kapuose – darbo įrankiai (titnago skeltės, ylos, gremžtukai, rėžtukai, akmeninės gludinimo plokštės). Visuose kapuose rasta daug kabučių iš kaulo ir akmens, žvėrių (briedžių, elnių, lokių) ilčių bei plokštelių iš bebro dantų. Aptikta briedžio, gyvatės, žmogaus skulptūrėlių (iš viso 42) ir įvairiai ornamentuotų daiktų. Dauguma mirusiųjų europidai, dalis mongolidai. Elnių salos kapinynas datuojamas mezolitu ir neolito pradžia.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egidijus ŠatavičiusElnių salos kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 478 psl.
  • Гурина Н.Н. Оленоостровский могильник //МИА, 47. М.; Л., 1956.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]