Eliatyvas
Eliatyvas (lot. elativus, iš lot. efferre 'išnešti, išgabenti') − linksnis, vienas iš finougrų kalbų vietininkų, kurio pagrindinė reikšmė – „judėti iš patalpos, terpės vidaus į išorę“. Dėl judėjimo iš uždaro objekto, iš jo vidaus tikrąja to žodžio prasme, eliatyvas skiriasi nuo abliatyvo, kuriuo reiškiamas judėjimas šalin nuo objekto išorinio paviršiaus: pvz., iš daržo einu namo (abliatyvas) ir iš daržo žemės išlindo kurmis (eliatyvas).[1]
Papildomos eliatyvo reikšmės − nurodyti apmąstomąjį, aptariamąjį objektą, temą, priežastį, kiekį ir kita.
Suomių kalboje eliatyvas sudaromas su priesaga -sta/-stä, pavyzdžiui:[1]
- Me tulemme kirjastosta – Mes einame iš bibliotekos.
- Muistopatsas on pronssista – Paminklas yra iš bronzos.
Estų kalboje eliatyvui pasitelkiama priesaga -st:[1]
- rongist – iš traukinio
- Me rääkisime temast – Mes kalbame apie jį.
Vengrų kalboje šis linksnis žymimas priesaga -ból/-ből:[1]
- házból – iš namo
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Elative case“. Definitions.net. Nuoroda tikrinta 2020-12-29.
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |