Eliatyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Eliatyvas (lot. elativus, iš lot. efferre 'išnešti, išgabenti') − linksnis, vienas iš finougrų kalbų vietininkų, kurio pagrindinė reikšmė – „judėti iš patalpos, terpės vidaus į išorę“. Dėl judėjimo iš uždaro objekto, iš jo vidaus tikrąja to žodžio prasme, eliatyvas skiriasi nuo abliatyvo, kuriuo reiškiamas judėjimas šalin nuo objekto išorinio paviršiaus: pvz., iš daržo einu namo (abliatyvas) ir iš daržo žemės išlindo kurmis (eliatyvas).

Papildomos eliatyvo reikšmės − nurodyti apmąstomąjį, aptariamąjį objektą, temą, priežastį, kiekį ir kita.

Suomių kalboje eliatyvas sudaromas su priesaga -sta/-stä, pavyzdžiui:

  • Me tulemme kirjastosta – Mes einame iš bibliotekos.
  • Muistopatsas on pronssista – Paminklas yra iš bronzos.

Estų kalboje eliatyvui pasitelkiama priesaga -st:

  • rongist – iš traukinio
  • Me rääkisime temast – Mes kalbame apie jį.

Vengrų kalboje šis linksnis žymimas priesaga -ból/-ből:

  • házból – iš namo