Elfa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1961 m. Elfoje pagamintas magnetofonas „Elfa 20“ (arba „Aidas“)
1966 m. pagamintas „Elfa-65“ (arba „Aidas-9M“)

Elfa – buvęs elektrotechnikos fabrikas Vilniuje.[1] Gamino variklius šaldytuvams, skalbimo mašinoms, o vėliau ir radijo aparatus. 1955 metais pradėjo gaminti patefonus, vėliau – juostinius magnetofonus. Labiausiai žinomas kaip aukštos kokybės magnetofonų gamintojas. Lietuvoje tai buvo deficitiniai modeliai, nes dauguma produkcijos buvo eksportuojama, taip pat ir į Vakarų šalis. Elfoje dirbo apie 8 300 žmonių. Tai buvo beveik atskiras miestelis, kur vykdavo sporto varžybos, estrados konkursai, veikė muziejus, kavinės, kirpykla, valgyklos, buvo leidžiamas vietinis laikraštis.[2][3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektrit[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Elektrit.

Elfos pirmtakas buvo 1925 metais Vilniuje žydų verslininkų įkurta radiotechnikos draugija „Elektrit“.[4] Draugija turėjo elektronikos prietaisų bei radijo detalių parduotuvę, dirbtuves. 1927 m., atsiradus galimybei pirkti dalis užsienio firmose, pradėta surinkinėti radijo imtuvus ir gramofonus vietoje. Dauguma detalių buvo gaminamos Lenkijoje. Nuo 1937 m., „Elektrit“ pradėjo radijo imtuvų eksportą į Indiją, Pietų Afriką, Artimuosius Rytus, laimėjo apdovanojimus ir medalius Paryžiuje, Florencijoje ir kitur. Tai buvo vienintelė visos Lenkijos (Vilniaus krašto) radijo aparatūros gamintoja-ekportuotoja.

1940 m. sugrąžinus Vilnių Lietuvai ir prasidėjus Sovietų okupacijai, dauguma technikos buvo išvežta į Minską. Vėliau „Elektrit“ patalpos ir likę įrengimai buvo perduoti naujai įkurtam Valstybiniam „Elektrotechnikos fabrikui“, kurio bazėje vėliau buvo įkurta „Elfa“.

ELFA[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Elfa“ buvo įkurta 1940 m. liepos 25 d. ir po karo vėl atnaujino veiklą 1945 m.[5] Pokarinę veiklą gamykla pradėjo nuo variklių ir radijo imtuvų remonto. Nuo 1948 m. gamino įvairius elektros variklius. Magnetofonai pradėti gaminti nuo 1959 m.

1967 m. įkurtas gamybinis susivienijimas „Elfa“, į kurį įėjo Vilniaus elektrotechnikos gamykla „Elfa“, Kėdainių elektros aparatūros gamykla, Mažeikių elektrotechnikos gamykla, specialus konstravimo biuras (SKB).

1980 m. „Elfoje“ pagamintas 50 milijoninis elektros variklis. Buvo gaminami 26 tipų varikliai.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, „Elfa“ neatlaikė konkurencijos ir 1993 m. bankrutavo.[2] Tačiau pagal [4] 1995 m. likęs turtas buvo privatizuotas, suskaidant į kelias smulkesnes dalis. UAB „Elpava“ (variklių gamyba) variklius gamino iki 2004 m., paskui užsiėmė elektros energijos prekyba bei su tuo susijusių prietaisų įrengimu bei priežiūra. [6], „Elbiga“ (buitinės technikos gamyba) veikė iki 2002 m., paskui bankrutavo.[7] Pagrindinė įmonė AB „Elfa“ užsėmė tik patalpų nuoma.

Gaminiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m. pradėti gaminti pirmieji „Elfos“ varikliai, skirti metalo apdirbimo staklėms, 1950 m. – elektros varikliai šaldytuvams, po to skalbimo mašinoms, grotuvams, magnetofonams. 1952 m. suprojektuotas ir pradėtas gaminti pirmasis gramofonas UP-2, 1955 m. grotuvas UP-4, tais pat metais magnetofonas-grotuvas „Elfa-6“, 1957 m. grotuvas „Elfa-7“. 1959 m. pradėtas gaminti pirmasis magnetofonas „Elfa-10“, vėliau gavęs vardą „Spalis“. 1960 m. dar buvo gaminamas paskutinis grotuvas „Elfa-12“. 1962 m. pradėtas gaminti magnetofonas „Gintaras“ („Elfa-19“), 1964 m. – magnetofonas „Aidas“ („Elfa-20“), 1966 m. – „Aidas-9M“ („Elfa-65“). Magnetofonų „Aidas“ buvo pagaminta virš 1 milijono.

1970 m. pradėtas gaminti magnetofonas „Daina“ („Elfa-29“). Iki 1976 m. jų buvo pagaminta jau 3 mln.

1975 m. pradėtas gaminti pirmasis „Elfos“ stereofoninis magnetofonas „Elfa 332 stereo“. 1976 m. suprojektuotas stereofoninis grotuvas „Elfa 101 Stereo“, bet buvo pagaminta tik bandoma partija.

1978 m. pradėtas gaminti lingafoninių įrengimų komplektas „Elfa-01“ su magnetofonais „Elfa 332 stereo“, skirtas užsienio kalbų mokymui. Šiuose magnetofonuose dėstytojas galėjo įrašyti balsą į vieną kanalą, studentas – į kitą. Taip buvo galima klausyti įrašo ir jį lyginti su savo kalbėjimu net ir sulėtintu režimu.[8]

1981 m. pereita prie II klasės stereofoninių magnetofonų gamybos. Pradėtas gaminti „Elfa 201 Stereo“, 1982 m. – „Elfa 201 diktor“ (skirtas perklausyti garsines knygas), 1983 m. – „Elfa 201-1 Stereo“, 1984 m. – „Elfa 201-2 Stereo“, 1986 m. – „Elfa 201-3 Stereo“.

1982 m. suprojektuotas aukščiausios klasės magnetofonas „Elfa 001 Stereo“, pagaminta bandoma partija (vos 50 vienetų). Magnetofonas kainavo daugiau nei 1000 rublių, svėrė 34 kilogramus. 1989 gamykloje apsilankęs Algirdas Brazauskas demonstravo didelį susidomėjimą šiuo prietaisu.[8]

1989 m. pradėtas gaminti dviejų kasečių magnetofonas „Elfa 320MD Stereo“, o 1992 m. parengta gamybai dviejų kasečių magnetola „Elfa RCTR 234 FM“, bet buvo pagaminta tik bandomoji partija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]