Pereiti prie turinio

Patefonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Patefonas

Patefonas arba gramofonas – prietaisas, kuris groja muzikos plokšteles.[1] Grojant gramofono adata judėdama plokštelės garso takeliu pradeda virpėti, susidarę virpesiai perduodami membranai, kuri šiuos paverčia garso bangomis, kurios tada atkuriamos garsintuvu (ruporu). Gramofonai ir patefonai buvo paplitę iki XX a. 5-ojo dešimtmečio.

Pavadinimo kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytų Europos kalbose įsivyravo ne gramofono terminas, būdingas Vakaruose, o nuo prancūzų firmos Pathé (ji prekiavo gramofonais Prancūzijoje bei šalia esančiuose miestuose) kilęs žodis, prie jo pridėjus graikišką dėmenį gr. φωνή = fone 'garsas'.

Pirmąjį prietaisą, galintį atkurti garsus, 1877 m. užpatentavo Tomas Edisonas.[2][3][4] Šis prietaisas buvo pavadintas fonografu. Fonografe garso saugojimui buvo naudojamas cilindras. Garsas buvo įrašinėjamas adatėle ant cilindro paviršiaus įrėžiant kintamo gylio griovelį. Edisonas buvo svarstęs ir garso įrašinėjimą į diskus, tačiau pasirinko cilindrus, nes cilindro paviršiuje esančiu grioveliu, adatėlė galėjo judėti pastoviu greičiu. Disko paviršiuje, linijinis greitis mažėja artėjant prie disko centro.

Gramofonas

Prietaisas, atkuriantis garsą iš plokštelių, buvo užpatentuotas 1887 m. Emilio Berlinerio.[1] Šis prietaisas buvo pavadintas gramofonu. Gramofono įrašuose garsas buvo saugomas disko paviršiuje esančiame spiralės formos griovelyje. Gramofono plokštelėse būdavo naudojama horizontali moduliacija (griovelis svyruodavo į šonus). Pirmieji gramofonai atkurdavo prastesnės kokybės garsą nei fonografai, tačiau vėliau buvo ištobulinti. Pagrindinis plokštelių privalumas prieš cilindrus yra tas, kad jos užima mažiau vietos.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. 1,0 1,1 Gramofonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  2. „The Incredible Talking Machine“. Time Inc. 2010-06-23.
  3. „Tinfoil Phonograph“. Rutgers University. Suarchyvuota iš originalo 2011-05-13.
  4. „History of the Cylinder Phonograph“. Library of Congress.