Elektroninis dalyvavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Elektroninis dalyvavimas, el. dalyvavimas, e-dalyvavimasinformacinių technologijų naudojimas gerinant abipusį piliečių ir valdžios dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, įgalinant piliečius bendrauti ir bendradarbiauti su sprendimų priėmėjais pasitelkdami el. komunikacijos priemones.

Europos Parlamento teigimu, e-dalyvavimas tai įvairūs instrumentai, padedantys piliečiams dalyvauti savivaldoje ir įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesus. Tokiais instrumentais laikomi vieši konsultacijų forumai, e-peticijios, e-apklausos, e-skundų ir pranešimų apie pažeidimus teikimas.[1]

E-dalyvavimo nauda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E-dalyvavimas gali būti naudingas valdžiai ir piliečiams. Išskiriami tokie e-dalyvavimo privalumai valdžiai:

  • palengvina galimybę pasiekti plačią auditoriją ir ja naudotis;
  • remia dalyvavimą įvairiomis priemonėmis, kurios suteikia piliečiams įvairių techninių ir komunikacinių įgūdžių galimybes;
  • teikia atitinkamą informaciją, kuri yra prieinama ir suprantama tikslinei auditorijai;
  • stiprina ryšį su plačiąja auditorija, kuri prisideda ir palaiko diskusijas;
  • leidžia efektyviau analizuoti piliečiams teikiamą struktūrizuotą informaciją[2]

Tačiau piliečiai gauna kitos naudos iš e-dalyvavimo:

  • naudojimasis žiniatinkliu sumažina išlaidas, nes rašant e-laišką reikia mažiau laiko ir pastangų;
  • žiniatinklinės diskusijų lentos suteikia patogias platformas piliečiams aptarti viešuosius klausimus savo bendruomenėje;
  • e-dalyvavimas taip pat sumažina finansines informacijos įsigijimo išlaidas;
  • skaidresnis sprendimų priėmimas[3].

E-dalyvavimo formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Informavimas – vienpusis bendravimas, kai institucijos pateikia reikiamą informaciją piliečiams;
  • Konsultavimas – ribotas, bet dvipusis bendravimas;
  • Aktyvus dalyvavimas – suteikiama galimybė piliečiams įsitraukti į politikos formavimą, aktualių klausimų sprendimo priėmimą.

E-dalyvavimo lygiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • E-informacija (pirmas lygis) – žiniatinklyje skelbiami oficialūs dokumentai. Pateikiami portaluose, svetainėse, tinklalapiuose, tokiu būdu didinant politinių procesų skaidrumą ir lengvinant piliečių įsitraukimą.
  • E-konsultacija (antras lygis) – kurioms priskiriamos e-diskusijos, e-apklausos. E-konsultacijų sprendimai: e-peticija; e-priminimas (apie konsultaciją); e-referendumas; konsultaciniai žaidimai; piliečių žiūri.
  • E-dialogas (trečias lygis) – skiriamoji priemonė e-balsavimas. E-dialogą realizuojančios priemonės: e-bendruomenės; pokalbių kambariai; e-pašto grupė; e-priimamasis; internetinės politinės partijos; naujienų grupės

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva pagal Jungtinių Tautų skaičiuojamą elektroninės valdžios išplėtojimo indeksą 2018 m. užima 40 vietą iš 193 pasaulio valstybių, o pagal piliečių e-dalyvavimo indeksą priskiriama prie pačio aukščiausio indekso (daugiau nei 0,75).

Lietuvoje yra e-peticijų portalas www.peticijos.lt, kuriame peticijos suskirstytos pagal temas (aplinkosauga, švietimas, sportas, žiniasklaida, ekonomika ir verslas, sveikatos apsauga, valdžia ir politika, žmogaus teisės). Taip pat nacionaliniu mastu gyventojai gali komunikuoti su valdžia per tinklalapį www.e.pilietis.lt Svetainėje sudarytos galimybės piliečiams kreiptis į vyriausybės valdymo srities institucijas.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Europos Parlamento rezoliucija (2017). Demokratija Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai. http://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-8-2017-0095_LT.pdf?redirect
  2. Fedotova, O., Teixeira, L., & Alvelos, H. (2012). E-participation in Portugal: evaluation of government electronic platforms. Procedia Technology, 5, 152-161
  3. Zheng, Y., & Schachter, H. L. (2017). Explaining citizens’ E-participation use: The role of perceived advantages. Public Organization Review, 17(3), 409-428