Edesos grafystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Comitatus Edessanus
Edesos grafystė
buvusi valstybė
Blank.png
1098 – 1144 Blank.png
 
Blank.png
Location of
Sostinė Edesa (1098–1144; 1146)
Turbeselas (1144–1146; 1146–1150)
Kalbos sirų, lotynų, graikų, armėnų, arabų, sen. prancūzų, italų
Valdymo forma monarchija
Era Kryžiaus žygiai
 - Įkurta 1098 m.
 - Užkariauta 1144 m.

Edesos grafystė (lot. Comitatus Edessanus) – kryžininkų valstybė, gyvavusi 10981144 m. Artimuosiuose Rytuose (dabartinė pietryčių Turkija ir šiaurės Sirija). Sostinė – Edesa (dabartinė Šanliurfa).

Grafystę I kryžiaus žygio metu įkūrė vienas jo vadų – Balduinas I. Jis tapo ir pirmuoju Edesos grafu. Grafystei priklausė teritorija į rytus nuo Antiochijos kunigaikštystės, abipus Eufrato upės. Nuo 1100 m. Edesos grafystė buvo kryžininkų įkurtos Jeruzalės karalystės vasalė. Edesos grafystė nuolat kariavo su musulmonų kraštais. 1144 m. Edesą, vėliau ir visą grafystę užėmė turkai seldžiukai. Edesos grafystės žlugimas pagreitino II kryžiaus žygio pradžią.[1]

Nors Edesos grafystė buvo viena didžiausių kryžininkų valstybių, tačiau retai gyvenama. Vienintelis didelis miestas čia buvo Edesa, o kitur – kaimai ir tvirtovės. Dauguma krašto gyventojų buvo daugiausia armėnai ir sirai ortodoksai, taip pat būta graikų ir arabų musulmonų. Katalikų populiacija buvo nedidelė, bet Edesa sudarė atskira vyskupiją. Edesos grafystė buvo svarbus sirų ortodoksų kultūrinis centras. Jos gyvavimo metu daug senovės graikų filosofinių tekstų buvo išversta į sirų kalbą ir vėliau perimta arabų.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edesos grafystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004