Pereiti prie turinio

Džou dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
History of China
History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tangų dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Songų dinastija
Juan dinastija
Mingų dinastija
Čingų dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Džou dinastija (kin. 周朝, pinyin: Zhōu Cháo, liet. Džou Čao) – Kinijos dinastija, valdžiusi po Šangų ir prieš Činų dinastiją, maždaug nuo XI amžius pr. m. e. iki 221 m. pr. m. e.

Laikotarpis dalinamas į du periodus:

Rytų Džou savo ruožtu skirstomas į „Pavasarių ir rudenų“ (722 – 465 m. pr. m. e.) bei „Kariaujančių valstybių“ (465 – 221 m. pr. m. e.) laikotarpius.

Bendri bruožai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džou dinastiją įkūrė Dzi šeima. Jos sostinė buvo Hao, netoli dabartinio Sianio. Džou daug ką perėmė iš Šangų (Inų) kultūros ir išplėtė ją nemažoje teritorijoje į šiaurę nuo Jangdzės upės. 722 m. pr. m. e. sostinė perkelta į Rytus, į Luojangą.

Džou dinastija valdė ilgiau nei bet kuri kita Kinijos istorijoje. Jos valdymo metu Kinijoje imama susiformuoja „Dangaus mandato“ idėja: valdovas („Dangaus sūnus“) valdo gavęs teisę iš Dangaus, tačiau Dangus gali atsiimti mandatą iš valdovo, kuris pasirodo esąs netinkamas. Šioje koncepcijoje Dangus (Tianas) jau yra aukščiau už Šangų dinastijos aukščiausiąjį protėvį Šangdi.

Vakaruose ne kartą mėginta Džou politinę sistemą pavadinti „feodaline“, tačiau ji išties buvo kitokia. Ko gero patogiausia jai vartoti kinišką terminą – fengdzianas (pinyin: fengjian). Politinė sistema nebuvo vienoda visu laikotarpiu.

Džou laikotarpiu imta gaminti iš geležies. Intensyviai plėtojama žemdirbystė.

Vakarų Džou

Tiksli Vakarų Džou (kin. 西周, pinyin: Xī Zhōu, liet. Si Džou) pradžios data nežinoma: siūlyti 1122, 1027, kiti metai pr. m. e. Tikriausiai XI a. pr. m. e. buvusi vasalinė Šangų gentis Džou užkariavo Šangų dinastiją. Nukariavimą pradėjo valdovas (pinyin: Wen wang, liet. Venvangas), baigė valdovas (pinyin: Wu wang, liet. Uvangas). Uvangas patikėjo nukariautų teritorijų administravimą nukirsdinto tirono sūnui, tačiau vėliau pastarojo sūnus sukilo, ir teritorijos buvo galutinai pajungtos Džou valdžiai. Uvango brolis, Džou kunigaikštis (pinyin: Zhou gong, liet. Džougongas) susiejo Šangų aukščiausiąjį protėvį Šangdi su Džou aukščiausia šventybe – Dangumi. Tai – Dangaus mandato idėjos formavimosi pradžia. Ši idėja ilgai laikė valstybę vieningą, nes atskirų kunigaikštysčių valdovai pripažino sakralią Džou valdovo valdžią ir nedrįsdavo atsiskirti.

Vakarų Džou laikotarpiui būdinga ekspansija, ypač į Rytus. Nors tradicinėje istoriografijoje Džou vaizduojama kaip centralizuota valstybė, iš tiesų ji buvo ne tokia: žemės buvo padalintos į atskiras valdas, kurias valdė Džou valdovų giminaičiai. Valstybėje itin svarbi buvo šeimos kultų hierarchija, kurios viršuje buvo Džou protėvių garbinimas. Ši hierarchija padėjo išlikti ir politinei subordinacijos sistemai.

Atskirų valdų valdymo sistema atkartojo centrinės valdžios valdymo sistemą (analogiški valdininkai, jų pareigos).

Vakarų Džou susiformavo vėlesnės Kinijos valstybės pagrindai. Jau buvo bendra kalba ir bendri ritualai.

Šalia Vakarų Džou egzistavo ir kitų kultūrinių centrų, nors tradicinėje istoriografijoje jie ignoruojami. Tai daugiausia buvo šamanistinės kultūros. Ypač svarbi buvo Ču (pinyin: Chu, liet. Ču) valstybė, kurioje suklestėjo lako bei šilko gamyba. Ten vėliau atsiranda daoizmas.

Vakarų Džou valdovai:

Asmeninis vardas1 Pomirtinis vardas² Valdymo metai³ Lietuviškai
Ji Chang
姬昌
Wen wang
文王
?-1043 m. pr. m. e. Dzi Čang; Venvangas
Ji Fa
姬發
Wu wang
武王
10461043 m. pr. m. e.³ Dzi Fa; Uvangas
Ji Song
姬誦
Cheng wang
成王
10421021 m. pr. m. e.³ Dzi Song; Čengvangas
Ji Zhao
姬釗
Kang wang
康王
1020996 m. pr. m. e.³ Dzi Džao; Kangvangas
Ji Xia
姬瑕
Zhao wang
昭王
995977 m. pr. m. e.³ Dzi Sia; Džaovangas
Ji Man
姬滿
Mu wang
穆王
976922 m. pr. m. e.³ Dzi Man; Muvangas
Ji Yihu
姬繄扈
Gong wang
共王
922900 m. pr. m. e.³ Dzi Ihu; Gongvangas
Ji Jian
姬囏
Yi wang
懿王
899892 m. pr. m. e.³ Dzi Dzian; Ivangas
Ji Pifang
姬辟方
Xiaowang
孝王
891886 m. pr. m. e.³ Dzi Pifang; Siaovangas
Ji Xie
姬燮
Yi wang
夷王
885878 m. pr. m. e.³ Dzi Sie; Ivangas
Ji Hu
姬胡
Li wang
厲王
877841 m. pr. m. e.³ Dzi Hu; Livangas
  Gonghe (regentas)
共和
841828 m. pr. m. e. Gonghe
Ji Jing
姬靜
Xuan wang
宣王
827-782 m. pr. m. e. Dzi Dzing; Siuanvangas
Ji Gongsheng
姬宮湦
You wang
幽王
781771 m. pr. m. e. Dzi Gongšeng; Jouvangas
1 Čia ir pomirtiniams vardams naudojama Pinyin transkripcija.
2 Neretai prieš pomirtinį vardą pridedamas dinastijos pavadinimas, pvz., Zhou Wen wang. Pažodžiui tai reiškia „Džou Venvangas“.
3 Kadangi pirmoji autentiška pripažįstama Kinijos istorijos data yra 841 m. pr. m. e., visos ankstesnės datos yra tik spėjimai.

Rytų Džou (tradiciniai rašmenys: 東周 supaprastinti rašmenys: kin. 东周, pinyin: Dōng Zhōu, liet. Dongdžou - Rytų Džou) taip vadinamas todėl, kad sostinė 722 m. pr. m. e. perkelta labiau į rytus, į dabartinį Luojangą. Jau nuo X a. pr. m. e. pastebimos vis didesnės valstybės decentralizavimo tendencijos. Pirmąja tikslia data Kinijos istorijoje yra laikomi 841 m. pr. m. e., kai atskirų valdų vadai kartu nuvertė visos Kinijos valdovą. Prasidėjo „bendro valdymo laikotarpis“ (šalį valdė kunigaikščiai regentai). Po jo atsiradusi praktiškai nauja valstybė buvo daug mažiau centralizuota nei Vakarų Džou. Džou valdovo valdžia tebuvo nominali. Valdančioji giminė turėjo pasikliauti stipresnėmis valstybėlėmis, kad galėtų apsiginti nuo puolimų iš išorės.

Šiuo laikotarpiu gyveno Konfucijus, Laodzi, Sundzi.

Rytų Džou valdovai:

Asmeninis vardas1 Pomirtinis vardas² Valdymo metai Lietuviškai
Ji Yijiu
姬宜臼
Ping wang
平王
770720 m. pr. m. e. Dzi Idziu; Pingvangas
Ji Lin
姬林
Huan wang
桓王
719-697 m. pr. m. e. Dzi Lin; Huanvangas
Ji Tuo
姬佗
Zhuang wang
莊王
696682 m. pr. m. e. Dzi Tuo; Džuangvangas
Ji Huqi
姬胡齊
Xi wang
釐王
681677 m. pr. m. e. Dzi Huči; Sivangas
Ji Lang
姬閬
Hui wang
惠王
676652 m. pr. m. e. Dzi Lang; Huivangas
Ji Zheng
姬鄭
Xiang wang
襄王
651619 m. pr. m. e. Dzi Dženg; Siangvangas
Ji Renchen
姬壬臣
Qing wang
頃王
618613 m. pr. m. e. Dzi Ženčen; Čingvangas
Ji Ban
姬班
Kuang wang
匡王
612607 m. pr. m. e. Dzi Ban; Kuangvangas
Ji Yu
姬瑜
Ding wang
定王
606-586 m. pr. m. e. Dzi Ju; Dingvangas
Ji Yi
姬夷
Jian wang
簡王
585572 m. pr. m. e. Dzi I; Dzianvangas
Ji Xiexin
姬泄心
Ling wang
靈王
571545 m. pr. m. e. Dzi Siesin; Lingvangas
Ji Gui
姬貴
Jing wang
景王
544521 m. pr. m. e. Dzi Gui; Dzingvangas
Ji Meng
姬猛
Dao wang
悼王
520 m. pr. m. e. Dzi Meng; Daovangas
Ji Gai
姬丐
Jing wang
敬王
519-476 m. pr. m. e. Dzi Gai; Dzingvangas
Ji Ren
姬仁
Yuan wang
元王
475469 m. pr. m. e. Dzi Žen; Juanvangas
Ji Jie
姬介
Zhending wang
貞定王
468442 m. pr. m. e. Dzi Dzie; Džendingvangas
Ji Quji
姬去疾
Ai wang
哀王
441 m. pr. m. e. Dzi Čiudzi; Aivangas
Ji Shu
姬叔
Si wang
思王
441 m. pr. m. e. Dzi Šu; Sivangas
Ji Wei
姬嵬
Kao wang
考王
440426 m. pr. m. e. Dzi Vei; Kaovangas
Ji Wu
姬午
Weilie wang
威烈王
425402 m. pr. m. e. Dzi U; Veilievangas
Ji Jiao
姬驕
An wang
安王
401-376 m. pr. m. e. Dzi Dziao; Anvangas
Ji Xi
姬喜
Lie wang
烈王
375369 m. pr. m. e. Dzi Si; Lievangas
Ji Bian
姬扁
Xian wang
顯王
368321 m. pr. m. e. Dzi Bian; Sianvangas
Ji Ding
姬定
Shenjing wang
慎靚王
320315 m. pr. m. e. Dzi Ding; Šendzingvangas
Ji Yan
姬延
Nan wang
赧王
314-256 m. pr. m. e. Dzi Jan; Nanvangas
  Hui wang
惠王
255249 m. pr. m. e. Huivangas
1 Čia ir pomirtiniams vardams naudojama Pinyin transkripcija.
2 Neretai prieš pomirtinį vardą pridedamas dinastijos pavadinimas, pvz., Zhou Pingwang. Pažodžiui tai reiškia „Džou Pingvangas“.

Pavasarių ir rudenų laikotarpis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavasarių ir rudenų laikotarpis

„Pavasarių ir rudenų laikotarpis“ (kin. 春秋時代, pinyin: Chūnqiū Shídài, liet. Čunčiu Šidai) pavadinimą gavo nuo kronikų, tradiciškai priskiriamų Konfucijui. Šiuo periodu decentralizuotoje Džou valstybėje tarpusavyje varžėsi bei kovojo apie 170 mažų valstybėlių. Centrinė Džou valdovo valdžia buvo nominali, ją labiausiai palaikė Dangaus mandato koncepcija. Kai kurios valstybėlės ilgainiui virto gan stipriais politiniais vienetais. Pačios stipriausios buvo Či (pinyin: Qi, liet. Či), Dzin (pinyin: Jin, liet. Dzin), Ču (pinyin: Chu, liet. Ču), vėliau – Čin (pinyin: Qin, liet. Čin), U (pinyin: Wu, liet. U), Jue (pinyin: Yue, liet. Jue), Lu (pinyin: Lu, liet. Lu).

Laikotarpiui būdingi nuolatiniai karai. Jie kildavo tiek tarp atskirų valstybių, tiek jų viduje. Tarpusavyje kovodavo įvairūs klanai, šeimos. Neretai karais būdavo siekiama nubausti kitą valstybę už įžeidimą ar išdavystę, padėti grįžti į sostą teisingam paveldėtojui ir pan. Karas buvo sakralinis įvykis – jo paskirtis buvo atstatyti teisingumą. Su priešu kariaujama tuomet, kai jis tampa nebe dorybingas. Taigi karais šiame laikotarpyje siekiama įgyti moralinį ir politinį, bet ne teritorinį pranašumą. Dėl nuolatinių karų VI-IV a. pr. m. e. suklesti karo strategija.

Pavasarių ir rudenų laikotarpiu Kinijoje keičiasi aristokratų klasė. Aristokratiškumą ima lemti ne turtas, o kultūra, ritualų išmanymas. Ryškėja nauja intelektualų ši (kin. 士, pinyin: shi, liet. ši) klasė.

VIII amžiuje pr. m. e. taip pat atsiranda hegemonai (kin. 霸, pinyin: , liet. ba). Tai buvo stipresniųjų valstybių valdovai, kurie, pasinaudodami tuo, jog jų apsauga buvo labai reikalinga mažesnėms valstybėms, turėjo faktiškai visišką valdžią savose teritorijose, beveik nekreipdami dėmesio į Džou valdovus. Pavasarių ir rudenų laikotarpiu būta penkių tokių hegemonų.

Kariaujančių valstybių laikotarpis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kariaujančių valstybių laikotarpis

Nesiliaujant karams, ilgainiui iškilo septynios stipriausios valstybės: Hanas (pinyin: Han, liet. Han), Vei (pinyin: Wei, liet. Vei), Džao (pinyin: Zhao, liet. Džao) (pastarosios trys susidarė iš suskilusios ankstesnės Dzinas (pinyin: Jin, liet. Dzin) valstybės), Janas (pinyin: Yan, liet. Jan), Či (pinyin: Qi, liet. Či), Ču (pinyin: Chu, liet. Ču) ir Čin (pinyin: Qin, liet. Čin). Karų pobūdis pasikeitė – dabar jau buvo kariaujama siekiant užgrobti kitą valstybę. Šis periodas vadinamas Kariaujančių valstybių laikotarpiu (tradiciniai rašmenys: 戰國時代; supaprastinti rašmenys: kin. 战国时代, pinyin: Zhànguó Shídài, liet. Džanguo Šidai). Nors šių valstybių valdovai vis dar laikė save Džou dinastijos valdovui pavaldžiais kunigaikščiais (kin. 公, pinyin: gong, liet. gong), vienas po kito jie ėmė save vadinti tuo pačiu titulu kaip ir Džou valdovas – vangas (kin. 王, pinyin: wáng, liet. vang).

Kariaujančių valstybių periodu paplinta geležiniai ginklai. Apsisaugoti nuo klajoklių iš šiaurės puolimų imamos statyti sienos – būsimosios Didžiosios sienos pirmtakės. Šiam laikotarpiui taip pat būdingas intelektualinio gyvenimo suklestėjimas, kuriasi filosofinės mokyklos. Svarbiausios iš jų: konfucianizmas, daoizmas, legizmas, moizmas.

Galiausiai sustiprėjusi Čin valstybė užkariavo kitas ir prasidėjo imperinis Kinijos istorijos laikotarpis.

Apie Kariaujančių valstybių periodą pasakoja filmai „Imperatorius ir žudikas“, „Bevardis“.