Vietai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Jue)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Jue nukreipia čia. Apie vienos iš vietų tautų sukurtą karalystę skaitykite straipsnį Jue (karalystė)
Kinijos imperija ir vietai

Vietai arba Jue – senovinė tautų grupė, gyvenusi dab. šiaurės Vietname ir pietinėje Kinijoje. Tai buvo įvairiomis kalbomis kalbėjusios tautos, kurias visas vienijo tai, kad jos gyveno į pietus nuo tuometiniams kinams gerai žinomų žemių. Jiems buvo priešpastatomi Kinijos šiauriniai kaimynai hu.

Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartine kinų mandarinų kalba šis tautovardis skamba kaip jue (kin. 越, pinyin: Yuè), o kad būtų pabrėžta tautų įvairovė, dažniausiai naudotas terminas šimtas jue (kin. 百越, pinyin: Bǎiyuè). Senąja kinų kalba terminas skambėjo *wjat, iš kurio išsivystė vidurinės kinų kalbos tarimas wuat.

Iš senosios kinų kalbos tarimo išsivystė dabartinių kalbų terminai: vietnamiečių vietai (viet. Việt) ir šimtas vietų (viet. Bách Việt), kantoniečių Yuht6, ganių yet, minnan oa̍t, mindong uŏk ir pan.

Geografija ir įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietų tautos buvo pasiskirsčiusios milžiniškame regione, kurį tuometiniai kinai įvardijo kaip Lingnaną, t. y. „žemės į pietus nuo kalnagūbrio“. Jis apėmė Džudziango, Mindziango bei Raudonosios upės baseinus.

Vietų etninės grupės
Užrašymas Kiniškas tarimas Kantonietiškas tarimas Vietnamietiškas tarimas Teritorija
於越 Yūyuè jyu1 jyut6 Ư Việt Jangdzės delta
揚越/扬越 Yángyuè joeng4 jyut6 Dương Việt Jangdzės vidurupis
干越 Gānyuè gon3 jyut6 Cán Việt Dziangsi provincija
閩越/闽越 Mǐnyuè man5 jyut6 Mân Việt Fudziano provincija
夜郎 Yèláng je6 long4 Dạ Lang Vakarų Guidžou
南越 Nányuè naam4 jyut6 Nam Việt Guangdongas
山越 Shānyuè saan1 jyut6 Sơn Việt
甌越/瓯越 Ōuyuè au1 jyut6 Âu Việt Guangsi provincija ir šiaurės Vietnamas
滇越 Diānyuè din1 jyut6 Điền Việt Junanis
雒越 Luòyuè lok6 jyut6 Lạc Việt Raudonosios upės delta

Manoma, kad vietai galėjo priklausyti bent 3 skirtingoms lingvistinėms šeimoms: austroaziečių, tajų-kadajų ir hmongų-mienų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patys šiauriausi vietai, gyvenę Jangdzės upės žemupyje, gana ankstyvu laikotarpiu sukūrė aukšto lygio kultūrą ir buvo įtraukti į kinų civilizacijos orbitą. I tūkst. pr. m. e. jie turėjo savo valstybę Jue, kuri ir davė pavadinimą visiems vietams. Likusios vietų gentys, tuo tarpu, žiūrint iš kinų perspektyvos, buvo laukinės: jos neišmanė rašto, tatuiravo kūnus, juodinosi dantis. Jau I tūkst. pr. m. e. II pusėje čia susiformavo ankstyvosios valstybėlės, tarp kurių svarbiausios buvo Vanlangas, Namkuongas, Dianas, Minvietas ir kt.

III a. pr. m. e. Jue valstybė buvo inkorporuota į Kinijos imperiją. Pirmasis imperatorius surengė karo žygius į pietus, į „laukinių“ vietų žemes. Tiesa, tiesioginė kontrolė nebuvo įtvirtinta, nes atskirose srityse susiformavo nuo Kinijos nepriklausomos valstybės, neretai valdytos sinizuotų dinastijų. Svarbiausios tarp jų buvo Minvietas ir Namvietas.

Apie 111 m. pr. m. e. nepriklausomų vietų valstybių egzistencija buvo nutraukta, kuomet Kinijos imperatorius Udi nukariavo Namvietą ir Minvietą, prijungdamas juos prie imperijos. Tie vietai, kurie išlaikė savo kalbas, tapo dabartinių vietnamiečių, džuangų, šujų, dongų, gelao ir kitų tautų protėviais. Vietai, kurie perėmė kinų kalbą, tapo dabartinių kantoniečių, ganių, hokienų ir kitų etninių subgrupių protėviais.