Či

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šis straipsnis – apie senovinę Kinijos valstybę ir regioną, egzistavusius Džou laikotarpiu. Apie kitas žodžio či reikšmes žiūrėkite Či (reikšmės)

Qi (齊)
Či
Džou dinastijos karalystė
Blank.png
IX amžius pr. m. e. – 221 m. pr. m. e. Blank.png

Simbolis of

Simbolis

Location of
Sostinė Lindzi (臨淄), Pugu
Valdymo forma monarchija
Gongas (titulas)
 ?–386 m. pr. m. e. Dziangai (姜)
 386–221 m. pr. m. e. Tian (田)
Era Senovė
 - Įkūrimas IX amžius pr. m. e. m.
 - Prijungta prie Čin 221 m. pr. m. e. m.

Či (kin. 齊, pinyin: , senasis tarimas: *Dzəj) – senovinė Kinijos valstybė, egzistavusi XI a. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e. Ji buvo Istorinės Kinijos rytuose ir užėmė dabartinę Šandongo provinciją. Valstybės branduolys buvo Šandongo pusiasalis (Čing provincija), bet išsiplėtimo metu ji taip pat valdė ir Jan bei Siu provincijas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senieji Či valstybės gyventojai buvo dongji gentys, kurios jau II tūkst. pr m. e. Šandongo pusiasalyje buvo sukūrę savo valstybę Pugu. Kuomet Vidurio lygumoje Džou dinastija nuvertė Šangų valdžią, Pugu susivienijo su Jan ir Siu valstybėmis), tačiau nesugebėjo įveikti karinės Džou agresijos. XI a. pr. m. e. jų teritorijos buvo nukariautos, o Džou karalius Uvangas atidavė dalį jų žemių savo ministrui Dziang Dzija kaip žemės valdą, pavadintą Či. Taip buvo įkurta valstybė, ir Dziangų dinastija ją valdė iki IV a. pr. m. e.

Iš pradžių Či valstybė apėmė tik nedideles teritorijas aplink Lindzi miestą. Ji pradėjo sinifikacijos procesą dongji tarpe ir kartu plėtė savo teritorijas, ne kartą kariaudama su priešiškomis vietos gentimis. Kartu ji susidurdavo su kitomis regiono valstybėmis dėl galios. Viena iš vietos priešių buvo Dzi (紀) valstybėlė, su kuria karas vyko IX a., valdant Aigongui. Kadangi Džou karalius Ivangas palaikė Dzi pusę, jis nugalėjo Aigongą ir jį išvirė, o po to pasodino sau palankų kunigaikštį Hugongą.

VII a. pr. m. e., valdant Huangongas, Či konsolidavo valdžią ir pajungė sau 35 regiono valstybėles, taip sukurdama galingą valstybę. 667 m. pr. m. e. Huangongas sudarė sąjungą su Song, Dženg, Lu ir Čen valstybėmis, dėl ko netrukus paskelbtas pirmuoju hegemonu. Tiesa, po Huangongo mirties valstybę ištikusi įpėdinystės krizė ją nusilpnino, tačiau Či išliko viena iš keturių valstybių, sprendusių tuometinės Kinijos reikalus.

Nuo V a. pr. m. e. kunigaikščiai tapo marionetėmis vietos klanų kovose. Labiausiai sustiprėjo Tian klanas, kuris 384 m. pr. m. e. nuvertė senąją dinastiją ir įtvirtino naują. Dėl to vėlesnė Či yra vadinama Tianči.

221 m. pr. m. e. Čin užėmė Či karalystę, ir ji buvo paskutinė iš Džou dinastijos valstybių, kurią Čin prijungė. Sulig jos užėmimu baigėsi Kinijos vienijimas ir buvo įkurta Kinijos imperija.


Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdymo vardas Vardas Valdymas Giminystė Pastabos
Taigongas 齊太公 Lü Shang 呂尚 XI a. pr. m. e. Gavo domeną iš Džou karaliaus
Dinggongas 齊丁公 Lü Ji 呂伋 X a. pr. m. e. 5-asis atstovas
Igongas 齊乙公 De 得 X a. pr. m. e Dinggongo sūnus
Guigongas 齊癸公 Cimu 慈母 X a. pr. m. e Igongo sūnus
Aigongas 齊哀公 Buchen 不辰 IX a. pr. m. e Guigongo sūnus Išvirtas Džou karaliaus Ivango
Hugongas 齊胡公 Jing 靜 IX a. pr. m. e Guigongo sūnus Perkėlė sostinę į Pugu, nužudytas Siangongo
Siangongas 齊獻公 Shan 山 859?–851 Guigongo sūnus Perkėlė sostinę į Lindzi
Ugongas 齊武公 Shou 壽 850–825 Siangongo sūnus
Ligongas 齊厲公 Wuji 無忌 824–816 Ugongo sūnus
Vengongas 齊文公 Chi 赤 815–804 Ligongo sūnus
Chenggongas 齊成公 Yue 說 803–795 Vengongo sūnus
Džuanggongas I 齊前莊公 Gou 購 794–731 Čenggongo sūnus Valdė 64 metus
Sigongas 齊僖公 Lufu 祿甫 730–698 Džuanggongo sūnus
Sianggongas 齊襄公 Zhu'er 諸兒 697–686 Sigongo sūnus Nukariavo Dzi karalystę
neturėjo Wuzhi 無知 686 Sianggongo pusbrolis
Huangongas 齊桓公 Xiaobai 小白 685–643 Sianggongo brolis Pirmasis Kinijos hegemonas. Mirė bado mirtimi.
neturėjo Wukui]] 無虧 643 Huangongo sūnus Nužudytas Siaogongo patikėtinių
Siaogongas 齊孝公 Zhao 昭 642–633 Huangongo sūnus
Džaogongas 齊昭公 Pan 潘 632–613 Huangongo sūnus
neturėjo She 舍 613 Džaogongo sūnus Nužudytas dėdės Šangženo
Igongas 齊懿公 Shangren 商人 612–609 Huangongo sūnus Nužudytas savo ministrų
Huigongas 齊惠公 Yuan 元 608–599 Huangongo sūnus Nugalėjo barbarus longdi
Činggongas 齊頃公 Wuye 無野 598–582 Huigongo sūnus An mūšyje nugalėjo Dzin
Linggongas 齊靈公 Huan 環 581–554 Činggongo sūnus Nugalėjo Lai valstybę, Pingjino mūšyje sumušė Dzin. Sudeginta sostinė Lindzi
Džuanggongas II 齊後莊公 Guang 光 553–548 Linggongo sūnus
Dzinggongas 齊景公 Chujiu 杵臼 547–490 Džuanggongo įbrolis Jam tarnavo ministras Yan Ying
An Žudzi]] 安孺子 Tu 荼 489 Dzinggongo brolis
Daogongas 齊悼公 Yangsheng 陽生 488–485 Dzinggongo sūnus
Dziangongas 齊簡公 Ren 壬 484–481 Daogongo sūnus Nužudytas ministro Tian Heng
Pinggongas 齊平公 Ao 驁 480–456 Dziangongo brolis
Siuangongas 齊宣公 Ji 積 455–405 Pinggongo sūnus
Kanggongas 齊康公 Dai 貸 404–386 Siuangongo sūnus Nuverstas Taigongo, mirė 379 m. pr. m. e.
Taigongas 齊太公 Tian He 田和 386–384 Tian Bai sūnus Pradėjo Tian dinastiją
neturėjo Tian Yan 田剡 383–375 Taigongo sūnus Nužudytas Huangongo
Huangongas 齊桓公 Tian Wu 田午 374–357 Tian Yan brolis
Veivangas 齊威王 Tian Yinqi 田因齊 356–320 Huangongo sūnus Pirmasis titulavosi karaliumi
Siuanvangas 齊宣王 Tian Bijiang 田辟彊 319–300 Veivango sūnus
Minvangas 齊愍王 Tian Di 田地 300–283 Siuanvango sūnus
Siangvangas 齊襄王 Tian Fazhang 田法章 283–265 Minvango sūnus
neturėjo Tian Jian 田建 264–221 Siangvango sūnus Či prijungta prie Kinijos imperijos