Feliksas Dzeržinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Dzeržinskis)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis
Феликс Эдмундович Дзержинский
Herbas „Sulima“
Herbas „Sulima“
Gimė 1877 m. rugsėjo 11 d.
Dzeržinovo dvare, Minsko sr.
Mirė 1926 m. liepos 20 d. (48 metai)
Maskvoje
Palaidotas (-a) Nekropolis prie Kremliaus sienos
Tautybė Lenkas
Tėvas Edmundas Dzeržinskis
Motina Helena Dzeržinska
Sutuoktinis (-ė) Zofija Muškat
Vaikai Janas Dzeržinskis
Veikla revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas.
Žymūs apdovanojimai

Raudonosios Vėliavos ordinas

Vikiteka Feliksas Dzeržinskis
Parašas

Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis (rus. Феликс Эдмундович Дзержинский, 1877 m. rugsėjo 11 d. Dzeržinovo dvare, Minsko sr. – 1926 m. liepos 20 d. Maskvoje) – Lietuvos bajoras, revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo šeštas vaikas 9 vaikų bajorų šeimoje. Jo tėvai buvo gimnazijų mokytojas Edmundas Dzeržinskis ir Helena Dzeržinska. Vaikystėje tėvo šautuvu nušovė seserį. Tėvai faktą nuslėpė, o sūnų išvežė į Vilnių. Buvo pašalintas iš Vilniaus gimnazijos už dalyvavimą socialistų partijos veikloje. 1897 m. atvyko į Kauną, dirbo įvairiose gamyklose, organizavo streikus. Tų pačių metų balandžio 1 d. išleido nelegalų laikraštį lenkų kalbaKowieński Robotnik“ („Kauno darbininkas“). 1897 m. liepos 17 d. suimtas ir vienuolika mėnesių kalintas Kauno kalėjime. 1898 m. birželio 13 d. ištremtas į Viatkos guberniją, iš kur pabėgo. Keletą metų praleido Varšuvos ir kituose kalėjimuose. Iš viso už politinę veiklą kalėjimuose praleido daugiau nei 10 metų.

Po 1903 m. – bolševikas. 19051907 m. buvo vienas revoliucijos vadovų Varšuvoje. 1907 m. išrinktas Rusijos SDDP partijos CK nariu. 1917 m. buvo vienas Karinio-revoliucinio centro vadovauti ginkluotam sukilimui Petrograde ir Petrogrado Karinio-revoliucinio komiteto narys.

Nuo 1917 m. – ČK vadovas, nuo 1922 m. – GPU (Главное политическое управление, Vyriausios Politinės valdybos) vadovas, 19191923 m. – Tarybų Rusijos vidaus reikalų liaudies komisaras, 19211926 m. – TSRS susisiekimo liaudies komisaras.

Dalyvavo Rusijos pilietiniame kare – buvo Maskvos gynybos komiteto narys, Pietvakarių fronto užnugario viršininkas, Vakarų fronto Revoliucinės karo tarybos narys.