Dubravos miškai

Dubravos miške prie Vaišvydavos. Medyje išskobtos A. Matučio eilės: „Ir niekur tiek laimės, tiek saulės nėra, kaip girioj, šiluos Lietuvos“

Kelmynė prie Rokų Miško Kelmyno kaimo

Dubravos miškai – miškai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Kauno, prie Kauno marių.

Miškuose yra Dubravos rezervatinė apyrubė.

Geografija

Dvyniai

Plotas 5750 ha, mišku apaugę 4951 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 5600 ha. Dubravos miškai priklauso Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai. Susideda iš Arlaviškių, Dubravos, Girionių, Kampiškių, Laumenų, Piliuonos, Raguolių, Raželių, Žiegždrių miškų.

Iš miškų išteka Nemuno intakai Žaisa, Gervėnupis, Dubrius ir Jiesios intakas Vyčius. Yra 17 km asfaltuotų, 56 km žvyruotų ir 39 km natūralaus grunto kelių.

Masyvas banguotoje limnoglacialinėje lygumoje. Prie Kauno marių yra stačių šlaitų ir griovų, susiformavusių senose Nemuno terasose. Masyvo pietinė ir pietvakarinė dalis nusausinta. Augavietės: nederlingos, derlingos ir labai derlingos normalaus drėgnumo bei laikinai užmirkusios, derlingos šlaitinės, nederlingos pelkinės.

Medynai

2 % miškų yra rezervatiniai, 28 % ekosistemų apsaugos, 20 % rekreaciniai, 14 % įvairūs apsauginiai, 36 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 20 %. Eglynų yra 42 %, pušynų 41 %, juodalksnynų 6 %, ąžuolynų 4 %, baltalksnynų 2 %, uosynų, maumedynų, drebulynų po 1 %, įvairių kitų introdukuotų rūšių 2 %. Jaunuolynai sudaro 19 %, pusamžiai medynai 39 %, bręstantys medynai 29 %, brandūs medynai 13 %. Medynų vidutinis amžius 59 m., vidutinis bonitetas l,6, vidutinis skalsumas 0,76, tūris 269 m³/ha. Kasmet priauga 4,5 m³/ha. Dar XIX a. pr. valstybiniai miškai sudarė apie 4000 ha, o privatūs tik apie 500 ha.

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pradžios pradėtas kurti ir ligi šiol formuojamas Lietuvos miško parkas. Įveisti labai įvairūs ir sudėtingos rūšinės bei erdvinės struktūros Kauno marių šlaitų želdiniai.

Gyvūnija

Medžiojamų gyvūnų nedaug. 1954 m. buvo introdukuoti dėmėtieji elniai, iš jų susiformavo vietinė populiacija, kuri XX a. pab. dėl brakonieriavimo ir kryžminimosi su tauriaisiais elniais baigė išnykti.

Mokslo tyrimai

Dubravos miškai naudojami kaip tyrinėjimų ir mokomoji bazė. Miškų šiaurinėje dalyje yra didžiausia Lietuvos miškininkų gyvenvietė – Girionys; joje įsikūręs Lietuvos miškų institutas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ir Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos centras. Yra dekoratyvinių augalų medelynas, Dubravos arboretumas, Miško sėklininkystės centras, Miškų apsaugos stotis.

Istorija

1957–1991 m. veikė Dubravos miškų tyrimo stotis. Ji priklausė Lietuvos miškų institutui. Centras – Girionys. Stočiai nuo 1964 m. priklausė Dubravos bandymų parodomasis miškų ūkis, apie 13 000 ha miškų (Dubravos, Girionių, Kauspiškių, Laumenų ir kt. miškai, suskirstyti į 7 girininkijas) ir nuo 1969 m. – Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras. Pastarasis turėjo arboretumą ir pavyzdinį apie 80 ha dekoratyvinių augalų medelyną, juose augino apie 1000 rūšių ir formų medžių bei krūmų.

Stotyje buvo tiriami sėklinių plantacijų veisimo, svarbiausių medžių rūšių sodmenų auginimo būdai, medžių introdukavimo ir aklimatizavimo, kovos su miško ligomis metodai bei priemonės. Selekcijos ir sėklininkystės centras atestuodavo Lietuvos miškų pliusinius medžius, augino skiepytus medelius sėklinėms plantacijoms veisti ir rūšinius bei elitinius sodmenis. 1991 m. stotis perorganizuota į Dubravos eksperimentinę mokomąją miškų urėdiją.

Direktoriai: Jurgis Gečys (1957–1966 m.), Albertas Vasiliauskas (1966–1991 m.).

Gervėnupio miške yra 2 archeologiniai paminklai: Samylų piliakalnis ir Pakalniškių piliakalnis. Dubravos miške yra botaninis gamtos paveldo objektas – Dubravos dvyniai. 1944–1946 m. Dubravos miškuose veikė Didžiosios kovos apygardos Dubravos rinktinės, 1947–1949 m. Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanai.

Literatūra

• Poilsis Dubravos urėdijos miškuose (sud. Vytautas Ribikauskas). – Kaunas: Lututė, 2006. – 32 p.: iliustr. – ISBN 9955-692-20-0