Drūtasis vijukas
| Vertigo moulinsiana Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Drūtasis vijukas (Vertigo moulinsiana). Dydžio palyginimui – prie milimetrinės juostos]] | |||||||||
| Apsaugos būklė | |||||||||
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] | |||||||||
| Mokslinė klasifikacija | |||||||||
| Binomas | |||||||||
| Vertigo moulinsiana Dominique Dupuy, 1849 [2] | |||||||||
| Sinonimai | |||||||||
| |||||||||
 Drūtojo vijuko paplitimo arealas Europoje: Žinomos radavietės Nenustatyta
|
Drūtasis vijukas (Vertigo moulinsiana) – pilvakojų moliuskų (Gastropoda) suktenių (Vertiginidae) šeimos rūšis. Paplitęs Pietų Europoje nuo Pirėnų iki Užkaukazės, šiaurėje – iki Didžiosios Britanijos šiaurės, taip pat Danijoje, Švedijoje.
.png)
Drūtasis vijukas įrašytas Lietuvos raudonojoje knygoje kaip saugoma reta rūšis, kurios populiacijų mažai dėl biologinių ypatybių. Taip pat įtrauktas į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašą.[3]
Biologija ir ekologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Moliuskas gyvena eutrofinių ežerėlių liūnuose su aukštaisiais hidrofitiniais augalais, taip pat didelių ežerų nendrynuose (Phragmitetum communis ir Thelypteridi–Phragmitetum) ir didžiuosiuose viksvynuose (ajerynai Aceretum calami). Drūtasis vijukas aptinkamas ant nendrių, viksvų, viksvameldžių stiebų (maždaug iki 60 cm aukščio). Taip pat randamas tarp minėtų augalų atliekų prie žemės, kur labai drėgna ar net telkšo vanduo. Aktyvus lyjant lietui ir po lietaus – tuomet lipa augalų stiebais ir lapais. Ant vieno stiebo galima surasti iki 4–5 individų. Minta mikroflora – bakterijomis ir grybais. Žiemoja arti žemės, tarp augalų lapų.
Drūtojo vijuko kriauklė yra 2,2-2,7 mm aukščio ir 1,3-1,6 mm pločio, kiaušiniškos formos, blizgi, nuo tamsiai rusvos iki gelsvos spalvos, 4 vijų. Kriauklės landoje 4 dantukai, kurių mažesnių gali būti ir daugiau, skirtų sutrukdyti patekti plėšrūnams, pvz., grobuoniškų vabzdžių lervoms.
Populiacija Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje ši vijukinių (sukteninių) rūšis į Raudonąją knygą įtraukta 2003 m.[4]
Moliuskų aptikta 1937 m. Alytaus rajone – Metelytės upelyje prie Buckūnų kaimo ir pietiniame Obelijos ežero gale prie Maušės pelkių pakraščio. 1945 m. rastas 1 individas Vaickūnų upelio pakraštyje prie pietinio Metelio ežero galo. 2001–2005 m. duomenimis, didesnės populiacijos gyvuoja Buckūnuose prie Metelio ežero ir Cigoniškėse prie Obelijos ežero. Kitos radavietės – Juodeliuose prie Skaistelių ežero (Kalvarijos sav.), Deguliuose prie Kigio ir Kigelio ežerų (Utenos raj.) ir prie Rūžo ežero (Ignalinos raj.).[5]
Moliuskų išlikimui grėsmę kelia natūrali buveinių kaita (užžėlimas krūmais, medžiais), hidrologinio režimo kitimas, cheminė tarša, įvairūs staigūs gyvenamosios aplinkos pokyčiai.
Kitos saugomos vijukinių rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą:
- Keturdantė suktenė (Vertigo geyeri)
- Mažasis vijukas (Vertigo angustior)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „IUCN Red List - Vertigo moulinsiana“. IUCN Red list.
- ↑ http://eol.org/pages/4922153/overview
- ↑ Dušek J., Hošek M. & Kolářová J. (2007). „Hodnotící zpráva o stavu z hlediska ochrany evropsky významných druhů a typů přírodních stanovišť v České republice za rok 2004–2006“. Ochrana přírody 62(5): appendix 5:I-IV.
- ↑ Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas
- ↑ Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 27 p. ISBN 978-9955-692-71-3
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (animalbase) Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.
- (arkive) Archyvuota kopija 2014-03-29 iš Wayback Machine projekto.
- (faunaerg) Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- (eol)
- [1]