Dionė (palydovas)
Erdvėlaivio Cassini-Huygens daryta nuotrauka | |
Atradimas | |
---|---|
Atradėjas | G. D. Cassini |
Atrastas | 1684 m. kovo 21 d. |
Orbitos charakteristikos | |
Didžioji pusašė | 377 396 km |
Ekscentricitetas | 0,002 |
Apskriejimo periodas | 2,736915 d. |
Posvyris | 0,019° (į Saturno ekvat.) |
Planetos palydovas | Saturno |
Fizinės charakteristikos | |
Dimensijos | 1128×1122×1121 km |
Vidutinis skersmuo | 1123 km |
Masė | 1,095452×1021 kg |
Vidutinis tankis | 1,4757 g/cm³ |
Laisvojo kritimo pagreitis | 0,231 m/s² |
Pabėgimo greitis | 0,51 km/s |
Ašies posvyris | 0 |
Albedas | 0,998 |
Paviršiaus temperatūra | vid: 87 K |
Dionė arba Saturnas IV – natūralus Saturno palydovas, kurį 1684 m. kovo 21 d. atrado astronomas Giovanni Domenico Cassini. Palydovas pavadintas deivės Dionės vardu.
Vardas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cassini keturis atrastus palydovus (Tetiją, Dionę, Rėją ir Japetą) Liudviko XIV garbei pavadino „Sidera Lodoicea“ (liet. Liudviko žvaigždės). 1789 m. William Herschel atrado Mimą ir Enceladą. Kadangi tuo metu palydovai neturėjo pavadinimų, kartu su Titanu jiems dabartinius pavadinimus 1847 m. davė W. Herschel sūnus John Herschel[1].
Fizinės charakteristikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dionė daugiausia sudaryta iš vandens ledo, tačiau pagal tai, jog yra trečias pagal tankį Saturno palydovas, turi turėti žymią dalį (~ 46 %) tankesnės medžiagos, pvz., silikatinių uolienų.
Dionė labai panaši į Rėją, abu turi panašų albedą. Pagrindinis Dionės pusrutulis nusėtas kraterių ir vienodai ryškus. Tuo tarpu kitas pusrutulis turi ryškų plonų ruoželių tinklą. Pastarieji vagoja ir kraterius, todėl yra už juos naujesni. Dabar žinoma, jog tai ledinės uolos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ William Lassell. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society. 1848 m. sausio 14 d., T.8, Nr.3, p.42–43
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apie Dionę NASA Solar System Exploration puslapyje Archyvuota kopija 2009-08-26 iš Wayback Machine projekto.
|