Krateris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ukinrek Maars ugnikalnis Aliaskoje; 10-ies dienų išsiveržimo 1977 m. išsiveržimo rezultatas; apie 300 m diametro
Viktorijos krateris Marse

Krateris – daugeliui ugnikalnių būdingas dažniausiai viršūnės elementas. Tai paprastai apvalios formos, įvairaus dydžio įdubimas, kurio viduje yra viena ar daugiau angų, pro kurias išsiveržia magma. Krateriai gali būti labai dideli ir labai gilūs. Per kai kuriuos ypatingai didelius išsiveržimus ugnikalnio magmos židinys gali smarkiai ištuštėti, dėl ko įgriuvus viršutiniam sluoksniui, susiformuoja kaldera.

Daugumoje ugnikalnių krateris yra viršūnėje, susiformavęs iš vulkaninės kilmės nuosėdų – lavos, piroklastų. Tokie ugnikalniai paprastai būna kūgio formos. Krateriai gali būti taip pat ugnikalnių šlaituose (angl. flank crater). Kai kuriuose krateriuose susikaupus lietaus arba sniego vandeniui, susidaro krateriniai ežerai.

Yra ugnikalnių, sudarytų vien tik iš kraterio, be žymaus pakilimo nuo žemės paviršiaus, pvz., maar tipo ugnikalniai. Tokie krateriai suformuoja, kai magma kyla per vandens prisotintas uolienas ir sukelia ultravulkaninį išsiveržimą (angl. phreatic eruption); tokie krateriai dažnai būna lygumose toliau kitų ugnikalnių. Kraterių taip pat yra identifikuota Mėnulyje, Marse, Veneroje ir Ijo.

Vikiteka