Didieji Kakšiai
| Didieji Kakšiai rus. Садово vok. Groß Kackschen, Birkenhain | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 271 |
| Pašto kodas | 238745 |
| Tel. kodas | +7 40164 |
Didieji Kakšiai, Kakšiai, Kakšai,[1] arba Sadovas (vok. Groß Kackschen, nuo 1936 m. Birkenhain, 1945–1946 m. rus. Гросс Какшен, nuo 1946 m. d. rus. Садово) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 11 km į vakarus nuo Lazdynų, prie kelio R508, Kakšių pelkės vakariniame pakraštyje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardis kilęs iš lietuviškos pavardės Kakšys.[1]
1628 m. minima tuščia, činšo teisėmis išnuomojama sodyba Lenkų seniūnijos (Schulzenamt) Kakšių kaime. 1654 m. minimi kaimui priklausę 15 ūbų ir 19 margų žemės bei karčema su 4 ūbais žemės. Iki XVIII a pab. apie 1,5 km į šiaurę nuo Kakšių susiformavo Mažaisiais Kakšiais vadinamas šatulininkų kaimas,[2] Kakšiai pradėti vadinti Didžiaisiais. 1785 m. Didieji Kakšiai buvo Leskaminio domenų valsčiaus karališkųjų valstiečių kaimas su 20 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),[3] 1821 m. – valstiečių kaimas su 64 gyventojais,[4] 1846 m. Didžiuosiuose Kakšiuose buvo 26 gyvenamieji pastatai ir 165 gyventojai.[5] 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskričiai. 1874 m. tapo apskrityje suformuoto Kakšių valsčiaus centru, 1909–1945 m. buvo Vėdaraitiškių valsčiaus sudėtyje. Tikintieji iki 1902 m. priklausė Būdviečių, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Didžiuosiuose Kakšiuose buvo 66 gyvenamieji namai, gyveno 452 žmonės, iš jų 79 lietuviai (17,5 %) ir 101 žydas (22,3 %); kaimas valdė 528 ha žemės.[6] 1938 m. prie Didžiųjų Kakšių prijungta Mažųjų Kakšių kaimo bendruomenė.[7]
XX a. pradžioje Didžiųjų Kakšių branduolį sudarė 11 įvairaus dydžio sodybų gatvinis kaimas, aplink jį buvo keliolika didelių ir mažų viensėdžių, vėjo malūnas. Ragainės–Lazdynų paplentėje stovėjo karčema ir keletas sodybų, toliau į šiaurę, apie 3 km nuo kaimo branduolio (už Mažųjų Kakšių) buvo keli nedideli Kakšių nausėdijos vienkiemiai.[1] Kaime buvo dviejų klasių pradinė mokykla, krautuvė, dviračių parduotuvė ir taisykla, dantų gydytojo kabinetas, nuo 1922 m. veikė gaisrinė. Gyventojai daugiausia vertėsi žemės ūkiu, prekyba, amatais. Didžiuosiuose Kakšiuose buvo vienintelė didelė žydų bendruomenė Vėdaraitiškių parapijoje,[2] turėjo medinius maldos namus (sudeginti per pogromą 1938 m.).[8]
Po Antrojo pasaulinio karo, vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, į ištuštėjusį kaimą atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Dauguma senųjų sodybų apleista, tarp buvusio kaimo branduolio ir plento pastatyta nauja gyvenvietė. 1946–1947 m. kaimas priklausė Pilkalnio, vėliau – Krasnoznamensko rajonui; 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje, 2008–2015 m. – Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||
| 1905 m. | 1910 m.[9] | 1933 m. | 1939 m.[10] | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 452 | 424 | 497 | 453 | 288 | ||
| ||||||
XIX a. Didžiuosiuose Kakšiuose gyveno lietuvių mokytojas Kristupas Kūmutaitis; pas jį buvo apsistojęs vokiečių indoeuropeistas Augustas Šleicheris, atvykęs į Mažąją Lietuvą mokytis gyvos lietuvių kalbos.
Kaime gyveno ūkininkas Augustas Meškaitis – Ragainės ir Pilkalnio apskričių Lietuvių rinkimų draugijos („Ragainės–Pilkalnio apskrities lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė”) valdybos sekretorius, 1903 m. kandidatavęs į Valstybės seimo deputatus.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Kakšiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.
- ↑ 2,0 2,1 Walter Broszeit, Gemeinde Birkenhain (Groß Kackschen, Klein Kackschen), Kreisgemeinschaft Tilsit-Ragnit, 2008-08-12. Suarchyvuota 2014-07-19. Nuoroda tikrinta 2024-09-12.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 62. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785.
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 275. Kümmel, Halle, 1821.
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 357. Baensch, Magdeburgas, 1846.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
- ↑ Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-12.
- ↑ Groß Kackschen, Jews in East Prussia. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.
- ↑ Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.
- ↑ Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.