Didžioji džioveklė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Orobanche elatior
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Didžioji džioveklė (Orobanche elatior)
Didžioji džioveklė (Orobanche elatior)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Džiovekliniai
(Wikispecies-logo.svg Orobanchaceae)
Gentis: Džioveklė
(Wikispecies-logo.svg Orobanche)
Rūšis: Didžioji džioveklė
(Wikispecies-logo.svg Orobanche elatior)
Binomas
Orobanche elatior
Sutton
Sinonimai
Orobanche major (L.)

Didžioji džioveklė (lot. Orobanche elatior, angl. Great Broomrape, vok. Große Sommerwurz) – džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos džioveklių (Orobanche) genties bechlorofilis parazitinis augalas. Ši rūšis yra labai reta, todėl įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiedynas
Didžiosios džioveklės parazituoja didžiagalvę bajorę (Centaurea scabiosa)

Tai daugiametis 10–75 cm aukščio augalas, gausiai apaugęs trumpais, rudais liaukiniais plaukeliais. Stiebas rusvas arba rausvas, iki 8 mm skersmens, sustorėjusiu pamatu, trikampiškai kiaušiniškais ir lancetiškais, gana gausiais lapais.

Žiedynas ilgas, negausiažiedis. Pažiedės lancetiškos, tokio pat ilgio kaip žiedai. Taurelės segmentai rudi, odiški, plaukuoti, kiekvienas su 2 danteliais. Vainikėlis rausvai gelsvas, iki 2 cm ilgio, kiek plaukuotas; viršutinė lūpa dviskiautė, apatinė – triskiautė; skiaučių kraštai smulkiai dantyti. Kuokeliai prisegti 3–6 mm atstumu nuo vamzdelio pamato, jų koteliai prie pamato tankiai apaugę paprastais plaukeliais, o viršutinė dalis plika arba liaukinga; apatiniai kuokeliai ilgesni už viršutinius. Liemenėlis liaukingas; purka geltona.

Žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja vėjas ar vanduo.

Parazituoja ant didžiagalvių bajorių (Centaurea scabiosa) šaknų ir kai kurių kitų graižažiedžių.

Paplitimas ir augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, Rytų Europos pietinëje dalyje, Pietvakarių ir Centrinėje Azijoje. Lietuvoje labai reta, aptikta Trakų, Panevėžio, Kėdainių rajonuose.

Auga sausose ir normalaus drėgnumo upių ir upelių šlaitų pievose, ten, kur auga parazituojami augalai. Šviesomėgis.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji džioveklė į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 2007 m. [1]

Augalui grėsmę kelia parazituojamų augalų nykimas bei nešienaujamos ir neganomos pievos, kurių storas sudžiūvusios žolės sluoksnis neleidžia didžiosioms džioveklėms augti ir žydėti.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1971, V tomas, 494–495 p.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 502 p.