Dibenzoksazepinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dibenzoksazepinas
CR gas structure.png Dibenzoxazepine3D.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
dibenz[b,f][1,4]oksazepinas
CAS numeris [257-07-8]
Cheminė formulė C13H9NO
Molinė masė 195,22 g/mol
SMILES N\1=C\c3c(Oc2c/1cccc2)cccc3
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda blyškiai geltona kristalinė medžiaga
Lydymosi t° 73 °C
Virimo t° 339 °C
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O 0,008 g/100 ml
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Dibenzoksazepinas (angl. dibenzoxazepine), CR dujos (angl. CR gas), dibenz[b, f][1,4]oksazepinas – cheminis junginys, naudojamas kaip lakrimatorius ir laikinai iš rikiuotės išvedantis agentas.

Dibenzoksazepiną 1962 m. susintetino R. Higinbotas ir H. Sušickis.[1] CR kaip priešriaušinę priemonę XX a. 7-to dešimtmečio pradžioje įvedė D. Britanijos gynybos ministerija.

Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dibenzoksazepinas normaliomis sąlygomis yra blyškiai geltona kristalinė medžiaga su pipirišku kvapu. Menkai tirpsta vandenyje ir jame neskyla. CR paprastai gaminama kaip mikrodalelių suspensija skystyje, kurio pagrindinis komponentas yra propilenglikolis.

Nors dibenzoksazepinas ir vadinamas CR dujomis, kambario temperatūroje jis yra kieta medžiaga.

Dibenzoksazepino darinys yra priešpsichozinis vaistas loksapinas (angl. loxapine), bet, skirtingai nei pats dibenzoksazepinas, loksapinas nėra dirginamoji medžiaga.

CR dujos paprastai gaunamos iššovus granatą (angl. canister), kuri įkaista ir išskiria pastovią aerozolio čiurkšlę, sudarančią ašarinio veikimo debesį.

Poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

CR dujos yra lakrimatorius, kuris veikia aktyvuodamas TRPA1 kanalus.[2]

CR poveikis yra 6-10 kartų stipresnis nei CS dujų. CR efektai:

Taip veikdamos CR dujos išsyk atima žmogaus gebėjimą veikti. Įtariama, kad dibenzoksazepinas yra kancerogenas. Dideli kiekiai CR dujų gali būti mirtini. Blogai ventiliuojamose patalpose žmogus per keletą minučių gali įkvėpti mirtiną dozę. Mirties priežastis būna plaučių edema ir uždusimas.

Poveikio požymiai pasirodo, kai CR koncentracija būna 0,0002 mg/l. 0,003 mg/l koncentracija sukelia nepakenčiamą dirginimą.

Mirtina dibenzoksazepino dozė LD50 ore yra 350 mg·min/l.

Ant paviršių patekusios CR dalelės gali išlikti iki 60 dienų. Ant odos patekusios CR dujos (aerozolio dalelės) veikia stipriau kai oda drėksta. Sušlapusios CR dalelėmis užterštos odos vietas labai skauda, skausmas gali trukti iki 2 parų po odos užteršimo.[1] Ant odos patekę 2 mg sauso dibenzoksazepino per 10 minučių (poveikio sparta priklauso nuo odos drėgnumo) sukelia paraudimą, 5 mg – deginimą ir eritemą, 20 mg – nepakeliamą skausmą.

Medicininė pagalba daugiausia paliatyvi. Pašalinami užteršti drabužiai. Akys ir oda nuplaunami, akių skausmą gali palengvinti nuskausminamaisiais.[3]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • В. Н. Александров, В. И. Емельянов Отравляющие вещества – Москва, Военное изд-во – 1990

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Higginbo R, Suschitzky H. „Synthesis of Heterocyclic Compounds. 2. Cyclisation of O-Nitrophenyl Oxygen Ethers“. J. Chem. Soc., 2367–2370 (1962). DOI:10.1039/jr9620002367. 
  2. Gijsen HJ, Berthelot D, Zaja M, Brône B, Geuens I, Mercken M. „Analogues of Morphanthridine and the Tear Gas Dibenz[b,f][1,4]oxazepine (CR) as Extremely Potent Activators of the Human Transient Receptor Potential Ankyrin 1 (TRPA1) Channel“. J Med Chem, 53 (19), 7011–7020 (2010 m. October). DOI:10.1021/jm100477n. PMID 20806939. 
  3. „Tear Gases: CR - Dibenzoxazepine“. Zarc International, Inc. Nuoroda tikrinta November 22, 2011. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]